Latvijos Respublikos šimtmetis
Latvijos Respublikos šimtmetis (latv. Latvijas Republikas simtgade) – šimto metų sukaktis nuo nepriklausomos Latvijos Respublikos paskelbimo 1918 m. lapkričio 18 d. Tiek šalyje, tiek ir užsienyje švenčiama kelerius metus, nes 2017–2020 m. sueina keletas Latvijos valstybingumui reikšmingų jubiliejų.
Atmintini istoriniai įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Latvijos teritorijoje veikė keletas skirtingų jėgų, orientuotų į buvusios carinės Rusijos gyvenimą ar į kaizerinę Vokietiją, taip pat stiprėjo bolševikinė kryptis. Kiekviena iš jėgų buvo palaikoma svetimšalių kariškių, todėl nepriklausomos Latvijos Respublikos šalininkai, įgyvendinat savo siekius, turėjo nemažai pakovoti.
- Vis labiau tarp latvių plito raudonai–baltai–raudona vėliava. Iki mūsų dienų išliko pedagogo ir žurnalisto Janio Lapinio vokiečių kariuomenės neokupuotoje Valmieroje 1916 m. pasiūta vėliava.
- 1917 m. balandžio 26–27 d. (naujuoju stiliumi gegužės 9–10 d.) Rezeknėje susirinkęs Pirmasis Latgalos latvių kongresas nusprendė, kad Latgala (buvusi Vitebsko gubernijos dalis) jungiasi prie Vidžemės ir Kuršo (įėjusios atitinkamai į Lifliandijos ir Kuršo gubernijas).
- 1917 m. pabaigoje (istorikai nesutaria dėl konkrečios datos) Valkoje buvo įsteigta Latvių laikinoji nacionalinė taryba, perėmusi vietinę valdžią šalyje.
- 1918 m. lapkričio 18 d. naujai suformuota Latvijos tautos taryba Rygoje paskelbė šalies nepriklausomybę. Karliui Umaniui pavesta sudaryti pirmąją Respublikos vyriausybę.
- Pamažu pradėjo kurtis Latvijos kariuomenė. 1919 m. sausio 5 d. susibūrė Latvių atskirasis bataljonas (vadas Oskars Kalpaks), tų pačių metų kovo 31 d., Pietų Estijoje suformuota Šiaurės Latvijos brigada (vadas Jorģis Zemitāns).
- Į šalį veržėsi Raudonoji armija ir K. Ulmanio vyriausybė pasitraukė į vokiečių kontroliuojamą Liepoją. Po kiek laiko Respublikos vadovybei ten veikti pasidarė nebesaugu ir ji, saugoma britų ir prancūzų karinių laivynų, dviem mėnesiams laivu išplaukė į atvirą Baltijos jūrą. Birželio 8 d. Vyriausybė grįžo į Rygą.
- 1919 m. birželio 19–23 dienomis prie Cėsių Estijos kariuomenė su Šiaurės Latvijos brigados pagalba sutriuškino Baltijos vokiečių ir jų pagalbininkų jungtines pajėgas. Latvijoje Birželio 22 d. švenčiama kaip Didvyrių atminimo diena.
- 1919 m. spalio 8 – gruodžio 3 dienomis Latvijos kariuomenė iš šalies išvijo P. Bermonto-Avalovo vadovaujamą provokiškos orientacijos Vakarų savanorių armiją. Šie įvykiai Latvijos istorijoje vadinamo Bermontiada.
- 1920 m. sausio 26 d. Antantės šalys oficialiai pripažino Latvijos Respublikos nepriklausomybę.
- 1920 m. pradžioje Latvijos kariuomenė, padedant Lenkijos kariškiams, išstūmė bolševikus iš šalies teritorijos. 1920 m. sausio 30 d. Rygoje pasirašyta Latvijos–Tarybų Rusijos taikos sutartis.
- 1920 m. gegužės 1 d. susirinko Steigiamasis seimas (152 deputatai) – prasidėjo valstybės kūrimo darbas.
Renginiai šalies teritorijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šimtmečio minėjimo 2017–2019 metais programai Latvijos vyriausybė skyrė 22,3 mln. eurų. (Palyginimui: Estijos Šimtmečiui tam pačiam laikotarpiui numatyti 24 mln. eurų, o Suomijos Šimtmečiui vieneriems metams – 19 mln. eurų). Be to bus pritrauktos ir kitos (fizinių ir juridinių asmenų) lėšos; spėjama, kad bendras Jubiliejaus biudžetas sieks 60 mln. eurų. Latviška programa apima virš aštuonių šimtų kultūros renginių:
Gyventojai kviečiami šalies pakraščiuose pasodinti šimtą ąžuolų. 1917 m. pavasarį surengtoje akcijoje „Apkabinkim Latviją“ dalyvavo poetai, sportininkai, dailininkai ir kt. iškilios asmenybės. Rundalėje ir Priekulėje į medelių sodinimo šventę pakviesti kaimyninių Lietuvos rajonų atstovai.
Didžioji minėjimo lėšų dalis (13,5 mln. eurų) skirta vad. „Mokinio kuprinei“. Per kelis šventimo metus 200 tūkst. moksleivių nemokamai lankys koncertus, parodas, keliaus po šalį ir taip papildys savo žinių bagažą simbolinėje „kuprinėje“.
„Baltosios staltiesės šventė“. Latvijos žmonės kviečiami susirinkti prie bendro stalo ir aptarti savo aktualias problemas bei džiaugsmus. Tai gali vykti darbo kolektyvuose, tiek kaimų bendruomenėse, tiek ir tarp bendraminčių.
Finansuojami dviejų animacinių, šešių meninių ir aštuonių dokumentinių filmų kūrimas. Dienos šviesą išvys Nacionalinė enciklopedija.
Gyventojai raginami daugiau keliauti po šalį. Numatyti maršrutai (aprašyti celotajs.lv tinklalapyje):
- Dauguvos kelias leidžia geriau pažinti pietinę Latgalą;
- Šviesos kelias po šiaurės–rytinę Latgalą supažindina su ten gimusių iškilių asmenybių tėviškėmis;
- Marijos kelias Ludza–Rezeknė–Daugpilis primena senovinį traktą iš LDK į Pskovo kunigaikštystę;
- Baltijos kelias. Jame 1989 m. grandine stovėjo Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonės;
- Jekabo kelias. Juo keliaujant prisimenami kunigaikščio Jekabo Ketlerio valdomos Kuršo hercogystės klestėjimo laikai;
- Laisvės kelias žymi karo mūšių vietas nuo pat XIII a. iki Nepriklausomybės paskelbimo;
- Lyvių kelias veda per mažytės tautelės kaimus.
Surengta XXVI Dainų šventė ir XVI Šokių festivalis. Iki pat Šimtmečio minėjimo 2018 m. gyventojai buvo išsamiai supažindinami su tautinio kostiumo istorija.
Projekto „TuEsi. LV“ metu sukurta šimtas trumpų videofilmų apie įvairiuose šalies kampeliuose gyvenančius, kuriančius ir dirbančius jaunus žmones.
Po šalį 2017 m. gegužės 26–28 d. kursavo traukinys „Latvijas Ekspresis Simtgadei“ su 180 keleivių – dainininkų ir šokėjų. Dvylikoje miestų chorų „Balsis“, „Monēta“ un „Rīga“ ir ansamblių „Ačkups“, „Auda“, „Dardedze“ saviveiklininkai surengė nemokamus koncertus.
Išskirtinių medžių (latv. Dižkoki) paieška. Planuojama suregistruoti ir aprašyti numanomi 8000 gamtos ir kultūros paminklai – medžiai. Dauguvos upės vingyje prie Koknesės kuriamas didžiulis Nacionalinis „Likimo sodas“ (latv. Liktendarzs).
Renginiai už šalies ribų
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2016 m. pabaigoje po pasaulį kelionė pradėjo Latvijos vėliava ir ja lydinti palinkėjimų knyga. Latvių išeiviai galėjo į knygą įrašyti palinkėjimus Šimtmečio proga. Užsienio latviai dovanos po audeklo skiautę, kurią susiūtą turėjo demonstruoti Rygoje per Dainų ir šokių šventę 2018 m.
Žinią apie Jubiliejų užsienyje skelbs geriausi šalies muzikiniai kolektyvai. Latvijos Nacionalinis simfoninis orkestras 2017 m. dalyvavo festivaliuose Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Valstybinis choras „Latvija“ koncertuos Suomijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Lietuvoje. JAV viešės Latvijos radijo bigbendas ir folk muziką atliekanti dainininkų trio. 2018 m. Valstybinis simfoninis orkestras „Simfonietta Riga“ koncertuos Švedijoje.
Didelį susidomėjimo sulaukė Rygoje pastatyta multimedijinė opera „Neorktika“. Ji taip pat bus parodyta festivaliuose Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Kanadoje. Po pasaulį keliaus paroda „Latvijos architektūra“.
2018 m. keletas renginių bandyta organizuoti kartu su Lietuva ir Estija. Paryžiaus Orsė muziejuje veikė paroda „Simbolizmas Baltijos šalių mene“. Berlyne vyks Baltijos muzikos festivalis, visos trys šalys bendrai pasirodė Londono knygų mugėje.
