Naujieji metai

Naujieji metai – šventė, vykstanti sausio 1 dieną ir skirta paminėti metų virsmą. Tai sąlyginė kalendorinių metų pradžia.

Naujųjų metų datą sausio 1-ąją nustatė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. m. e. 1582 m. po popiežiaus Grigaliaus XIII padarytos kalendoriaus reformos Naujieji metai sausio 1 d. (8 dienos po Kristaus gimimo, kai jis buvo apipjaustytas [Pr 17:12]) pradėti švęsti visuose katalikų kraštuose. Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai skiriasi 13 dienų.

Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a.

Šventės samprata

Naujųjų 2008/2009 metų išvakarės Vilniuje

Naujametiškai pasipuošęs Kaunas 2006 m. gruodis

Naujieji metai skirtingose kultūrose švenčiami skirtingu laikotarpiu: vienur sutapatinami su žiemos saulėgrįža, kitur su pavasario lygiadieniu, derliaus šventėmis. Mitologinė Naujųjų metų prasmė – sugrįžimas į kosmogoniją. Ikiistorinėse kultūrose laikas suvokiamas kaip ciklinis dalykas. Norint apsivalyti nuo nuodėmingos istorijos rengiamas Naujųjų metų šventės ritualas, kurio metu atkuriamas pasaulio sukūrimo archetipas, o praeitis nebeegzistuoja. Šiuolaikinėje civilizacijoje Naujųjų metų samprata gerokai pakito, tačiau atsinaujinimo idėja išlieka^[1].

Naujųjų metų išvakarėse žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: bus apsnūdęs, tinginys. Nuo seno Naujųjų metų šventė lietuviams buvo sveikinimų ir linkėjimų diena. Žmonės tikėjo, kad linkėjimai, ištarti metų pradžioje, turi magija magiškos galios ir išsipildo. Manoma, kad metų pradžioje svarbu elgtis taip, kaip norima elgtis visus metus. Būti vieni kitiems malonūs, nesibarti, netriukšmauti, negerti alkoholio.

Pagal dabartinio žmogaus sampratą, svarbu yra nepramiegoti vidurnaktį, kurį pasveikinę šventine šampano taure, dažnai ramiai einama miegoti.

Pagal mitologinę kalendoriaus sampratą, kaip tik šios dienos veikimu reikia suformuoti savo ateinančių metų programą: atsikelti anksčiau, apgalvoti būsimus metus ir svarbiausius darbus, susitikti su brangiais ir svarbiais žmonėmis.

Šventės datos

Pasaulyje įvairių tikėjimų ir kultūrų žmonės metų atskaitos tašką yra pasirinkę priklausomai nuo naudojamo kalendoriaus.

Daugelyje pasaulio šalių Naujieji Metai švenčiami sausio 1 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) 00:00 val.

Ilgą laiką Romos imperijoje Naujieji buvo švenčiami kovo 1 dieną. Nuo 153 m. pr. m. e. Romos konsulai pradėdavo eiti pareigas sausio 1 dieną, todėl, neilgai trukus, ir oficialus kalendorius priėmė šią dieną kaip metų pradžią.

Krikščioniškajame pasaulyje tam skirtas Kūčių ir Kalėdų metas, nors stačiatikiai turi savo Senuosius Naujuosius Metus pagal Julijaus kalendorių ir švenčia juos porą savaičių vėliau. Rusijoje pagal bizantiškąją tradiciją iki 1700 metų Naujieji buvo švenčiami rugsėjo 1 dieną.

Saulės ir mėnulio kalendorius sujungė Rytų pasaulio šalys, Naujuosius sutikdamos kartu su mėnulio jaunatimi Vandenio ženkle.

Islamo metai trunka 354 dienas, todėl Naujieji metai gali būti švenčiami bet kuriuo metų laiku. Kinijos Naujieji metai skaičiuojami pagal mėnulio kalendorių (2007 m. buvo vasario 7 d.),

Kai kurių kitų religijų bei kultūrų Naujieji metai švenčiami kovo bei balandžio mėnesiais, tačiau yra švenčiamų ir rudenį.

Galerija

Fejerverkai tapo neatskiriama Naujųjų Metų šventimo dalimi
Naujųjų sutikimas Sidnėjuje
Naujųjų Metų sveikimas Čikagoje, CNA dangoraižis
Kinų Naujų Metų sutikimas Londono kinų rajone
Drakonas yra neatsiejama kinų Naujųjų Metų dalis
Tradiciškai išmušus pirmai Naujųjų valandai, geriamas šampanas, šampanizuotas vynas ar kitokie gėrimai