Peržiūrėti šaltinį Organinė chemija

'''Organinė chemija''' - [[chemija|chemijos]] [[mokslas|mokslo]] šaka, nagrinėjanti [[organinis junginys|organinių junginių]] (turinčių [[anglis|anglies atomus]]) struktūrą, savybes ir reakcijas.<ref name="J. Clayden, N. Greeves 2012 pp. 1-15">Clayden, J.; Greeves, N. and Warren, S. (2012) ''Organic Chemistry''. Oxford University Press. pp. 1–15. {{ISBN|0199270295}}.</ref> Nagrinėjant anglies junginių struktūrą yra nustatoma jų [[cheminė sudėtis]] ir [[cheminė formulė]]. Tiriant [[fizikinė savybė|fizikines]] ir [[cheminė savybė|chemines savybes]] įvertinamas organinių junginių [[cheminis reaktyvumas]]. Organinių reakcijų tyrimų metu yra atliekama natūralių produktų, vaistų ir [[polimeras|polimerų]] [[organinė sintezė|cheminė sintezė]].

Organinė chemija nagrinėja ne tik [[angliavandenilis|angliavandenilius]] ar junginius sudarytus iš anglies, bet ir kitus elementus,<ref name="J. Clayden, N. Greeves 2012 pp. 1-15"/><ref>Elschenbroich, C. (2006) ''Organometallics'' 3rd Ed., Wiley-VCH</ref><ref>Morrison, Robert T.; Boyd, Robert N. and Boyd, Robert K. (1992) ''Organic Chemistry'', 6th ed., Benjamin Cummings.</ref> ypač [[deguonis|deguonį]], [[azotas|azotą]], [[siera|sierą]], [[fosforas|fosforą]] ir [[halogenai|halogenus]].

[[organinis junginys|Organinių junginių]] milžinišką įvairovę lemia anglies atomų savybė jungtis tarpusavyje į beveik neriboto dydžio grandines ir ciklines struktūras, kuriose kiekvienas [[anglis|anglies]] atomas sudaro keturis ryšius su kitais atomais.

== Istorija ==
Iš pat pradžių plačiai moksle pripažinta [[vitalistinė teorija]] žlugdė organinės chemijos raidą. Bandymai su organinėmis medžiagomis, gaunamomis iš gamtos, buvo neatliekami ir į tokius bandymus buvo žvelgiama kaip į beprasmius ir beviltiškus.

[[1816]] m. [[Michel Chevreuil]] atlikinėjo praktiškai svarbius bandymus su nuo senovės žinoma „muilinimo reakcija“:
* [[Riebalai]] + 3NaOH → 3[[Muilas]] + [[Glicerolis]]
Jis toliau veikdamas muilą [[rūgštis|rūgštimi]] išskyrė riebalų rūgštis ir pastebėjo, kad jos reguoja su [[glicerolis|gliceroliu]] ir taip vėl gaunami riebalai. Tai buvo stiprus, bet nepakankamas smūgis [[vitalistinė teorija|vitalistinei teorijai]].

[[1828]] m. [[Friedrich Wöhler]] atliko reakciją:
* 2KOCN + (NH<sub>4</sub>)<sub>2</sub>SO<sub>4</sub> → 2NH<sub>4</sub>CNO + K<sub>2</sub>SO<sub>4</sub>
Jis tikėjosi su tokia [[mainų reakcija]] gauti amonio cianatą, bet netikėtai pastebėjo toliau vykstančią reakciją ir taip gavo [[karbamidas|karbamidą]], kuris sutinkamas žinduolių šlapime:
* NH<sub>4</sub>CNO → (NH<sub>2</sub>)<sub>2</sub>CO

Šie du darbai paskatino ekspermentuoti toliau ir netrukus atsirado organinė chemija, kaip atskira chemijos šaka.

== Organinės chemijos svarba ==
Tik organinės chemijos pažangos dėka galima pagaminti tokias medžiagas, kurios šiandien plačiai naudojamos. Tai [[dažai]], [[plastikai]] (plastikus plačiau nagrinėja [[polimerų chemija]]), kai kurie [[maistas|maisto]] produktai, [[sprogmenys]], [[vaistai]], [[kuras]] ir kita.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{Commonscat|Organic chemistry}}

{{Chemijos šakos}}

[[Kategorija:Organinė chemija| ]]