Peržiūrėti šaltinį Raudonoji armija

{{Infolentelė Karinis vienetas
|unit_name= Raudonoji armija
|image= [[Vaizdas:Soviet Red Army Hammer and Sickle.svg|125px]]
|caption= Raudonosios armijos emblema
|dates= [[1918]] m. [[sausio 28]] d. – <br>[[1946]] m. [[vasario 25]] d.
|country= {{flagicon image|Flag RSFSR 1918.svg}} [[Rusijos TFSR]]<br>{{flag|USSR}}
|allegiance= [[Tarybų Sąjungos komunistų partija]]
|branch=
|type= [[Ginkluotosios pajėgos]]
|role=
|size= 
|command_structure=
|garrison=
|garrison_label=
|nickname=
|patron=
|motto=
|colors=
|colors_label=
|march=
|mascot=
|equipment=
|equipment_label=
|battles= [[Rusijos pilietinis karas]]<br />[[Lenkijos-sovietų karas]]<br />[[Žiemos karas]]<br/>[[TSRS invazija į Lenkiją]]<br />[[Antrasis pasaulinis karas]]
|anniversaries=
|decorations=
|battle_honours=
|disbanded=
<!-- Commanders -->
|commander1=
|commander1_label=
|commander2=
|commander2_label=
|commander3=
|commander3_label=
|notable_commanders=
}}
[[Vaizdas:Parade of Red Army in Harkov 1920 by unknown.jpg|thumb|right|250px|Raudonosios armijos paradas Charkove, 1920 m.]]

'''Raudonoji armija''' (visas pavadinimas ''Darbininkų ir valstiečių Raudonoji armija'', {{Ru|Рабоче-крестьянская Красная армия}}) – [[Rusijos TFSR|Sovietų Rusijos]] ir [[TSRS|Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos]] karinių pajėgų pavadinimas [[1918]]–[[1946]] m. Vėliau ši armija pervadinta į [[Tarybinė Armija|Tarybinę Armiją]].

Vienas iš aktyviausių Raudonosios armijos organizatorių buvo [[Trockis|Levas Trockis]]. [[1922]] metais sukūrus TSRS, Raudonoji armija tapo šios valstybės oficialiomis karinėmis pajėgomis.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Red army soldiers, end of 1920s-beginning of 1930s.jpg|thumb|250px|Raudonosios armijos kareiviai]]
[[1918]] m. [[sausio 28]] d. dekretu imta kurti Darbininkų ir valstiečių raudonoji armija, o [[vasario 11]] d. dekretu − Darbininkų ir valstiečių raudonasis laivynas. 1918 m. [[vasario 23]] d. Raudonosios armijos daliniai laimėjo pirmą didelę pergalę prieš vokiečius; šiam įvykiui pažymėti vasario 23 d. buvo laikoma Raudonosios, vėliau [[Tarybinė armija|Tarybinės armijos]] ir [[TSRS Karinis jūrų laivynas|Karinio jūrų laivyno]] diena. 1918 m. [[balandžio 13]] d. iš [[latvių raudonieji šauliai|latvių raudonųjų šaulių]] buvo organizuota pirmoji Raudonosios armijos [[divizija]]. Per 1920 m. demobilizaciją mažinama kariuomenė

1918 m. sausio−gegužės mėnesiais į armiją buvo imami tik [[Savanoris|savanoriai]], o vadai (iki pulko vado) renkami. Tačiau savanorių buvo mažai, todėl [[gegužės 22]] d. buvo įvestas visuotinis privalomas karinis mokymas, vadus ėmė skirti karinės žinybos. 1918 m. [[liepos 10]] d. priimtas nutarimas dėl Raudonosios armijos organizavimo visuotiniu karinės prievolės pagrindu. [[1919]] m., įveikus karinę opoziciją, buvo baigtas perėjimas į reguliarią masinę kariuomenę. Per 1920 – 1924 m. demobilizaciją Raudonosios armijos karių skaičius sumažėjo nuo 5,5 milijonų iki 500 000 karių.

Per [[1924]]−[[1925]] m. karinę reformą buvo pereita prie mišraus (teritorinio ir kadrinio) komplektavimo principo, kuris leido taikos metu turėti nedidelę kadrinę kariuomenę ir teritorines milicijos formuotes apygardose. Kadriniai buvo dauguma pasienio apygardų junginių ir dalių, techninė ir speciali kariuomenė, Karinis jūrų laivynas. 1925 m. sausio mėnesį [[Respublikos revoliucinė karo taryba|TSRS revoliucinės karo tarybos]] pirmininku ir kariuomenės ir laivyno liaudies komisaru paskirtas [[Michailas Frunzė|M. Frunzė]] (vietoje [[Trockis|L. Trockio]]).

1925 m. [[rugsėjo 18]] d. priimtas sąjunginis karo prievolės įstatymas; jis nustatė ir ginkluotųjų pajėgų struktūrą. [[1935]]−[[1938]] m. nuo teritorinio ir kadrinio ginkluotųjų pajėgų organizacijos principo pereita į vieną kadrinę organizaciją. [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. priimtas visuotinės karo prievolės įstatymas panaikino iki tol buvusius tarnybos kariuomenėje ir laivyne apribojimus kai kurioms gyventojų kategorijoms. 1935 m. [[rugsėjo 22]] d. įvesti kariniai laipsniai, o [[1940]] m. [[gegužės 7]] d. − [[Generolas|generolų]] ir [[Admirolas|admirolų]] laipsniai.

TSRS gynybos ministerijos (arba ją atstojančio karinio vadovavimo organo) vadovai (po 1924−1925 m. karinės reformos):
# [[Michailas Frunzė|M. Frunzė]], 1925 m. sausis−spalis
# [[Klimentas Vorošilovas|K. Vorošilovas]], 1925 m. lapkritis − 1940 m. gegužė
# [[Semionas Timošenka |S. Timošenka]], 1940 m. gegužė − [[1941]] m. liepa
# [[Josifas Stalinas |J. Stalinas]], 1941 m. liepa − [[1947]] m. kovas

== Taip pat skaitykite ==
* [[Nacionaliniai Raudonosios Armijos junginiai]]
* [[DVRA karių kategorijos ir skiriamieji ženklai (1918–1935)]]
* [[DVRA kariniai laipsniai ir skiriamieji ženklai (1935–1940)]]
* [[Raudonosios armijos žemėlapiai]]

== Nuorodos ==
* [http://www.rkka.ru/index.htm Apie Raudonąją armiją] (rusų k.)

[[Kategorija:Sovietų Sąjunga]]
[[Kategorija:TSRS ginkluotosios pajėgos]]