Seniškio apylinkė
55°24′š. pl. 26°19′r. ilg. / 55.40°š. pl. 26.32°r. ilg.
 Seniškio apylinkė
| ||
| Centras | Seniškis I | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Ignalinos valsčius | |
| Apskritis | Švenčionių apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Ignalinos rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Vilniaus sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Naujojo Daugėliškio seniūnija | ||
Seniškio apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Ignalinos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Ignalinos rajonui.[2] 1954 m. prijungtos dalis Jonėnų apylinkės, dalis Vidiškių apylinkės ir dalis Naujojo Daugėliškio apylinkės, o dalis Seniškio apylinkės prijungta prie Vidiškių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Seniškio apylinkė prijungta prie Naujojo Daugėliškio apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
Kutuzovo vardo ir „Draugystės“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
23,9 | „Draugystės“ kolūkis, Kutuzovo vardo kolūkis [5] | 11 kaimų, 13 vienkiemių | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 144
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 7–9
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 10–11
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 79