Taivano geografija

Taivanas, oficialiai Kinijos Respublika (KR) – salų valstybė Rytų Azijoje. Pagrindinė Taivano sala, istoriškai žinoma Formosos pavadinimu, užima 99 % KR kontroliuojamos teritorijos (plotas 35 808 kvadratiniai kilometrai) ir yra atskirta Taivano sąsiaurio apie 180 km nuo pietrytinių žemyninės Kinijos krantų. Šiaurėje jos krantus skalauja Rytų Kinijos jūra, rytuose supa Filipinų jūra, pietuose – Lusono sąsiauris, o pietvakariuose – Pietų Kinijos jūra. Sala savo forma primena batatą, t. y. ištįsusi iš pietų į šiaurę. Kranto linijos ilgis 1566,3 kilometrų. Vakaruose pakrantės lygios, plokščios, rytuose akmenuotos, yra mažų salų, vietomis koralų rifų.

Be pagrindinės Taivano salos, valstybei priklauso keletas salų ir salelių Taivano sąsiauryje, įskaitant Penghu, Dzinmeno, Macu, Dongša salas, taip pat keletas salų Pietų Kinijos jūroje. Iš viso Taivanas teigia administuojantis 168 salas, įskaitant 8 Senkaku salas, dėl kurių priklausomybės tebevyksta teritoriniai ginčai tarp Taivano, Kinijos LR ir Japonijos.

Reljefas

Suešano kalnas

Dahano upė šiaurės vakarų Taivane

Mangrovės Taidziango nacionaliniame parke

Salos reljefas iškraipytas tektoninių lūžių, pasižymi kontrastingu kraštovaizdžiu. Dviejuose rytiniuose trečdaliuose teritorijos daugiausia driekiasi raižytų kalnų ir aukštumų sistema, kalnagūbriais (Džongjango, Jušano, Suešano, Ališano) atsišakojanti į salos pietus ir šiaurę, o vakaruose plyti derlinga aliuvinė pakrantės Dzianano lyguma, kur susitelkę didžioji dalis Taivano gyventojų. Yra keletas viršukalnių, stūksančių aukščiau kaip 3500 m virš jūros lygio, kurių aukščiausia yra Jušano k. (3952 m), o tai reiškia, jog Taivanas yra ketvirtoji pagal aukštį sala pasaulyje.

Geologija

Tektoninė sritis, kurioje susiformavo šie kalnagūbriai, tebėra seismiškai aktyvi, tad saloje dažni žemės drebėjimai, keletas jų labai destruktyvūs. Kasmet Taivaną sukrečia 15 000–18 000 žemės drebėjimų, iš kurių 800–1000 yra pastebimi žmonėms. Pats katastrofiškiausias pastarojo meto žemės drebėjimas buvo 7,3 balų stiprumo Dzidzi žemės drebėjimas, kuris įvyko Taivano salos centre 1999 m. rugsėjo 21 d. ir nusinešė daugiau nei 2400 žmonių gyvybes. Saloje yra užgesusių ugnikalnių, taip pat Taivano sąsiauryje nemažai aktyvių povandeninių ugnikalnių.

Klimatas

Klimatas svyruoja nuo atogrąžų jūrinio pietuose iki subtropinio šiaurėje ir smarkiai priklauso nuo Rytų Azijos musoninių vėjų. Šiaurinėje salos dalyje vyrauja lietingasis sezonas, trunkantis nuo sausio iki vėlyvo kovo. Visoje saloje birželio–rugsėjo mėn. vyrauja karštas bei drėgnas klimatas. Centrinėje ir pietinėje dalyse lietingasis sezonas trunka iki žiemos. Liepos–spalio mėnesiais praūžia taifūnai (daugiausia Taivano rytinėje dalyje).

Aukščiausia sausio mėnesio temperatūra pakrantės lygumoje 20–22 °C, žemiausia – 15–20 °C, kalnuose 12–16 °C. Aukščiausia liepos temperatūra lygumoje 30–32 °C (kartais 37–39 °C), žemiausia 22–25 °C, kalnuose 22–28 °C. Per metus lygumoje iškrinta 1500–2000 mm kritulių, kalnuose – nuo 1000 mm vakariniuose šlaituose iki 5000 mm rytiniuose šlaituose. Žiemą vyrauja šiaurės ir šiaurės rytų vėjai, vasarą – pietų ir pietryčių.

Vidaus vandenys

Kraštovaizdis išvagotas upių ir upelių, daug jų vandeningi. Ilgiausia upė šalyje – Džošujus (187 km). Didžiausias vandens telkinys – Nantou apskrityje telkšantis Zijuetano ežeras.

Dirvožemiai

Lygumoje dirvožemiai – šlynžemiai, kalnų papėdėse ir kalnuose iki 2000 m aukščio – rūgštžemiai, geležaliumžemiai, rudžemiai.

Augalija

Apie pusę (58 %) Taivano teritorijos užima miškai. Kalnų šlaitai daugiausia apaugę bambukais, kokosais, lianomis, 600–1800 m aukštyje auga ąžuolai, guobos, bukai ir kiti lapuočiai, visžaliai augalai, aukščiau – spygliuočių miškai, kadagiai, rododendrai, kalnų pievos. Pakrantėse yra mangrovių.

Gyvūnija

Sutinkami leopardai, juodieji lokiai, panteros, bengalinės katės, peri fazanai, strazdai, šarkos, zylės.