Čilės generalinė kapitonija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Capitanía General de Chile Čilės generalinė kapitonija | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
|
Vėliava | ||||
 | ||||
| Sostinė | Santjagas | |||
| Valdymo forma | kolonija | |||
| Era | Ispanijos imperija | |||
| - Įkūrimas | 1541 m. | |||
| - Nepriklausomybė | 1818 m. | |||
| Valiuta | pesas | |||
Čilės generalinė kapitonija (isp. Capitanía General de Chile) – buvusi Ispanijos imperijos kolonija Pietų Amerikoje nuo 1541 iki 1818 m. Sudaryta iš dabartinės Čilės ir pietų Argentinos teritorijų. Sostinė – Santjagas. Kolonija 1818 m. tapo nepriklausoma, tapdama Čilės Respublika.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1536 m. Čilę nesėkmingai bandė užkariauti konkistadorai, vadovaujami Diego de Almagro. 1541 m. jie įkūrė Santjagą, 1544 m. – La Sereną, 1550 – Konsepsjoną. Nors ispanai pradėjo užimti araukanų žemes, ten įkurdami gyvenviečių ir fortų, 1553 m. araukanai sumušė ispanus, o de Valdivia pateko į nelaisvę ir buvo nužudytas.
Nuo XVI a. vidurio Čilės teritorija tapo Ispanijos valda ir priklausė Peru vicekaralystei. Nukariautoje Čilės dalyje kolonistai steigė dvarus, buvo įvesta darbo prievolė, enkomjenda, plito skolinė vergovė. XVIII a. pabaigoje pradėta steigti manufaktūras, statyti malūnus.
Čilės kova dėl nepriklausomybės prasidėjo Santjage įvykus miesto gyventojų susirinkimui, kuris nusprendė ispanų valdžią pakeisti nacionaline vyriausybe. 1811 m. buvo sušauktas Nacionalinis Kongresas. Valstybės vadovu pasiskelbė Jose Miguel Carrera. 1812 m. priimta pirmoji šalies konstitucija. 1813 m. Ispanijos kariuomenė privertė Čilės nepriklausomybės lyderius trauktis į Argentiną, šalyje buvo atkurta senoji tvarka.
1817 m. į Čilę įsiveržus Išsivadavimo armijai, ispanai pralaimėjo Čakabuko mūšį ir buvo priversti pasitraukti iš Čilės. 1818 m. vasario 12 d. paskelbta Čilės nepriklausomybė, valstybės vadovu tapo Bernardas O’Higinsas.
