1972 m. pasaulio šachmatų čempionatas

1972 m. pasaulio šachmatų čempionatas – pasaulio šachmatų čempionato trimečio ciklo (1969–1972) varžybos. Jų paskutiniame etape tarp B. Spaskio ir R.Fišerio buvo žaidžiamas 24 partijų mačas dėl pasaulio čempiono vardo. Jis vyko 1972 m. liepos 11 – rugsėjo 1 d. Reikjavike. Pretendentas turėjo surinkti daugumą taškų. Esant rezultatui 12 : 12 pasaulio čempionas išsaugo titulą. Mačą laimėjo Robertas Fišeris 12½ : 8½ (+7 -3 =11). Robertas Fišeris tapo pasaulio šachmatų istorijoje vienuoliktuoju čempionu.Jis buvo pirmas po 24 metų SSRS šachmatininkų dominavimo Vakarų pasaulio atstovas tapęs pasaulio šachmatų čempionu. Mačas susilaukė plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje ir smarkiai išpopuliarino šachmatus visame pasaulyje.

Dalyviai

Pretendento atranka

Tai aštuntas pasaulio šachmatų čempionatas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal FIDE nustatytą tvarką.

Zoniniai turnyrai

Pravedus 1969 m. zoninius turnyrus į 1970 m. Maljorkos Palmos tarpzoninį turnyrą pateko geriausiai pasirodę dalyviai:

iš 1-os zonos (Vakarų Europa) – 3 v.: D. Miničius, M. Filipas, S. Gligoričius;

iš 2-os (Centrinė Europa) 3 v.: V. Ulmanas, po mačo turnyro dėl 2 vietų Prahoje: L. Portišas ir B. Ivkovas;

iš 3-ios (Rytų Europa) 3 v.: M. Matulovičius, V. Hortas ir R. Hiubneris;

iš 4-os (SSRS) 4 v.: (L. Polugajevskis , M. Taimanovas, V. Smyslovas ir J. Geleris;

iš – 5-os – (JAV) 3 v: (S. Reševskis, V. Adisonas ir P. Benko);

iš – 6-os (Kanada) 1 v.: D. Satlzas;

iš – 7-os – (Centrinė Amerika) – 1 v.: E. Chimenezas;

iš – 8-os – (Pietų Amerika) 3 v.: (M. Najdorfas, O. Pano) ir H. Mekingas;

iš – 9-os – (Vakarų Azija) 1 v. – T. Ujtumenas;

iš – 10-os – (Pietryčių Azija) ir Okeanija 1 v. – R. Naranja;

Tarpzoninis turnyras

1970 m. Maljorkos Palmos Tarpzoninis turnyras#Dalyvių_atranka vyko Maljorkos Palmoje 1970 m. lapkričio 8 – gruodžio 13 d.

Dalyvavo 24 šachmatininkai iš 14 šalių. Šeši geriausiai pasirodę šachmatininkai pateko į 1971 m. Kandidatų mačus.

Pagrindiniai dalyviai – tai dešimtyje FIDE zoninių turnyrų geriausiai pasirodę šachmatininkai: iš 4-os – 4 dalyviai; iš 1-3, 5-os bei 8-os – po 3; iš 6-os, 7-os, 9-os ir 10 zonų – po 1. O taip pat 1968 m. Kandidatų mačuose 3-ią vietą užėmęs B. Larsenas.

JAV šachmatų federacija, po to, kai P. Benko užleido savo vietą, nusprendė vietoj jo pasiusti R. Fišerį, nors jis ir nežaidė zoniniame turnyre. Pietų Amerikos zonoje Ch. Rubinetis pakeitė atsisakiusį dalyvauti M. Najdorfą.

Pagrindinė kova turnyre vyko tarp R. Fišerio ir J. Gelerio: laimėjęs prieš J. Gelerį R. Fišeris užėmė pirmąją vietą – 18½ taško; 2-4 vietas pasidalijo J. Geleris, B. Larsenas ir R. Hiubneris – po 15 taškų. 5-6 ąją vietą užėmė M. Taimanovas ir  – 14 v.

Visi jie pateko į 1971 m. Kandidatų mačus.

Kandidatų mačai

1971 m. Kandidatų mačuose dalyvavo 8 žaidėjai: Tigranas Petrosianas (pasaulio eksčempionas) ir Viktoras Korčnojus (praėjusio kandidatų mačų finalininkas) ir šeši 1970 m. tarpzoninio turnyro Maljorkos Palmos prizininkai.

Mačai vyko skirtingu laiku ir skirtinguose miestuose.

Ketvirtfinaliuose ir pusfinaliuose buvo žaidžiami 10-ies, o finale 12 partijų mačai.

B. Spaskis kandidatų mačuose nuostabiai sugebėjo primesti varžovams nepalankiausią jiems taktiką ir nugalėjo juos lengvai.

Ketvirtfinalyje:

Robertas Fišeris įveikė M. Taimanovą (6 : 0),

B. Larsenas – V. Ulmaną (5½ : 2½),

T. Petrosianas – R. Hiubnerį (4 : 3),

V. Korčnojus – J. Gelerį (5½ : 2½).

Pusfinalyje:

T. Petrosianas įveikė – V. Korčnojų (5½ : 4½).

Robertas Fišeris – B. Larseną (6 : 0).

Finalinis dvylikos partijų mačas vyko Buenos Airėse 1971 m. rugsėjo – spalio mėn. Nors pirmąją partiją laimėjo Robertas Fišeris, tačiau antrojoje partijoje jam teko pralaimėti ir mačo rezultatas tapo lygus. Po to sekė trys lygiosios ir atrodė, kad mačas bus atkaklus. Tačiau to neįvyko, laimėjęs 4-ias partijas iš eilės Robertas Fišeris įtikinamai laimėjo mačą 6½:2½.

Vieta	Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	07	08	09	Taškai
01	Robertas Fišeris	1	0	½	½	½	1	1	1	1	6½
02	Tigranas Petrosianas	0	1	½	½	½	0	0	0	0	2½

Robertas Fišeris įtikinamai laimėjo prieš varžovus 1971 m. Kandidatų mačuose ir iškovojo teisę žaisti mačą su pasaulio čempionu Borisu Spaskiu.

Pretendentas

Po to, kai R. Fišeris pasitraukė iš 1967 m. Suso tarpzoninio turnyro, turėdamas 8½ iš 10 ir garantuotą vietą 1968 m. kandidatų mačuose, jis pareiškė, kad daugiau dėl „karūnos“ nebekovos.

Tačiau per dvejų metų pertrauką jį vis tik pavyko prikalbinti, kad žaistų. Nors jis nežaidė 1969 m. JAV čempionate, kuris kartu buvo ir zoninis turnyras, jam savo vietą į 1970 m. tarpzoninį užleido P. Benko.

Per „ Amžiaus mačą“, vykusį 1970 m. Belgrade kur jis žaidė pasaulio rinktinės 2-oje lentoje, 3 : 1 sutriuškino T. Petrosianą; jis tiesiog veržėsi į kovą. 1970 m. Tarpzoninis turnyras buvo vienas iš jo ryškiausių pasirodymų (18½ iš 23). Amerikietis laimėjo paskutinias 6-ias partijas iš eilės, priversdamas kitus kandidatus tik „melstis“, kad burtai nesuvestų žaisti su juo.

Tais metais su juo žaisti lygiomis, ar svajoti apie pergalę, buvo nerealu. Jis laimėjo pasaulio žaibo čempionatą Herceg Novyje (19 iš 22), atsiplėšė nuo persekiotoju dviem taškais Zagrebe (13 iš 17), laimėjo Buenos Airėse (15 iš 17), kur antroje vietoje likusį V. Tukmakovą aplenkė 3½ taško.

Vienintelė tų metų nuoskauda buvo tai, kad šachmatų olimpiadoje Zygene pralaimėjo pasaulio čempionui. Prieš likusius varžovus pasiekė įspūdingą rezultatą: +8, -0, =4. Šis pralaimėjimas B. Spaskiui suglumino R. Fišerį ir jis Argentinoje net klausė D. Bronšteino, ar jam vertą pradėti žaisti tarpzoniniame. D. Bronšteinas atsakė trumpai: „Taip!“

R. Fišerio sėkmės paslaptis buvo aiški – jis visas iki vienos, partijas žaidė tik dėl pergalės! M. Talis konstantavo: „Tokia taktika ne garantuoja nuo pralaimėjimų, bet ji atneša daugiau pergalių…Zagrebe R. Fišeris, kaip ir T. Petrosianas, pralaimėjo po vieną partiją, bet dėka 5-ių pergalių, aplenkė jį 2½ taško“. Turnyrinėse lentelėse prie R. Fišerio pavardės rikiuodavosi ilga virtinė vienetukų….

Čempionas

Iškovojęs „karūną“ B. Spaskis praktiškai nustojo šachmatais užsiiminėti, darydamas tą pačią „nuodėmę“ dėl kurios buvo kritikuojamas T. Petrosianas. Tikslas pasiektas galima, galų gale, „atsipūsti“. Borisas Spaskis manė, kad reikalui esant, jis susiims ir vėl grįš į čempionišką formą.

Varžybos

Po pergalingo pasaulio čempionato mačo prieš T. Petrosianą, jis, iš inercijos, 1969 m. laimėjo turnyrą San Chuane (11½ iš 15) ir 1970 m. Leidene (7 iš 12). Žaidė per „Amžiaus mačą“ (1970) 1-oje lentoje, kur baigė lygiosiomis 3-jų partijų minimačą su B. Larsenu (+1 -1 =1). Žaisdamas šachmatų olimpiadoje Zygene, principiniame mače su R. Fišeriu jį lengvai įveikė, bet vėliau sekėsi ne taip gerai. Paskutinę stambią pergalę B. Spaskis pasiekė Amsterdame, IBM turnyre, kur kartu su L. Polugajevskiu pasidalijo pirmąją vietą (11½ iš 15). O po to buvo: Geteborgas (1971), kur buvo po U. Andersono ir V. Horto, pasidalijo 6-7 vietomis su M. Taliu, Maskvos Aliochino atminimo turnyre (nugalėjo A. Karpovas ir L. Šteinas)

Pasiruošimas mačui

O tuo metu link nusilpusio B. Spaskio visomis burėmis, triuškindamas varžovus, plaukė R. Fišeris. Išgasdinti SSRS sporto funkcionieriai pradėjo skambinti pavojaus varpais: SSRS Sporto Komiteto pirmininkas C. Pavlovas, kuriam buvo pavaldi SSRS šachmatų federacija, rašo slaptą laišką CK TSKP, kur nurodo, kokių priemonių imtasi:

„Sporto Komitetas ėmėsi papildomų priemonių dėl sėkmingo T. Petrosiano ir B. Spaskio pasiruošimo pasaulio čempionatui.

Šiuo metu T. Petrosianas kruopščiai ruošiasi mačui su R. Fišeriu, kuris turėtų vykti rugsėjo 12-19 ir padarys viską, kad laimėtų. Bet įvertinant realų šiuo metu jėgų santykį ir tai, kad T. Petrosianas 14 m. vyresnis už varžovą jam šią užduotį įvykdyti bus ypatingai sunku. Todėl tenka skaitytis su tuo, kad jam nepavyks užtverti kelio amerikiečiui į pasaulio čempionato mačą.

Todėl B. Spaskis nelaukdamas kandidatų mačų pabaigos, nuo šių metų pradžios, manydamas, kad jo varžovu 1972 m. vis tiek taps R. Fišeris, kad nebūtų prarastas laikas, pradėjo neskelbiamą pasiruošimą. SSRS Sporto Komitetas sutinka su tokia nuomone, o jei T. Petrosianas laimėtų, bet kokia pasaulio čempionato mačo baigtis neturėtų įtakos Sovietinio sporto prestižui…“

Pats B. laišką Politinio biuro kandidatui, TSKP sekretoriui, P. Demičevui, kuruojančiam sporto reikalus. Jame B. Spaskis nurodė, kad už mačo rezultatus jis ir treneriai prisiima atsakomybę, ir kad mačo vietą rinksis jis pats, o ne pagal SSRS Sporto Komiteto nurodymą. Slaptame laiške buvo išvardytos reikalingos pasiruošimo sąlygos: treneriai, vieta, materialinis komandos aprūpinimas ir asmeninis prašymas dėl buto sąlygų pagerinimo. P Demičevas uždėjo rezoliuciją: “Operatyviai išnagrinėti klausimus ir pranešti man“.

Sporto Komiteto pirmininkas S. Pavlovas slaptu laišku atsako: „… Vykdant Jūsų nurodymą 1971 m. gruodžio 29 d. buvo surengta Komiteto Kolegija, kartu su B. Spaskiu, treneriais ir šachmatų federacijos vadovais, kurioje buvo svarstomas pasiruošimo pasaulio čempionato mačui klausimas…

Vienoje iš Pamaskvės vilų (Krasnaja Pahra. Aut.) pradėtos treniruotės, kurios truks penkis mėnesius… Dėl pagalbos pasaulio čempionui, siekiant panaudoti vedančiųjų SSRS šachmatininkų sukauptą patirtį, sudarytas konsultacinis komitetas į kurio sudėtį įeina: pasaulio eksčempionai: M. Botvinikas, V. Smyslovas, T. Petrosianas, M. Talis, didmeistriai: J. Averbachas, V. Korčnojus, P. Keresas, A. Kotovas.

Dėl kruopščios medicininės priežiūros, teisingo maitinimosi ir greito darbingumo atstatymo po didelių protinių, ir nervinių-psichinių apkrovų pritraukti iš SSRS medicinos mokslų Akademijos ir Visasąjunginio fizinės kultūros instituto moksliniai darbuotojai ir specialistai.

Kartu su RSFSR prekybos ministerija sprendžiamas klausimas dė aukšto kaloringumo maisto produktų išskyrimo. Atlikta eilė priemonių dėl B. Spaskio materialinių sąlygų gerinimo.

Išimties tvarka, SSRS ministrų taryba 1971 m. lapkričio 1 d. sprendimu jam nustatė 500 rub./mėn. atlyginimą (tuometinis ministro atl.). Maskvos Vykdomajam komitetui nurodyta skubiai suteikti geresnį butą. Jo treneriams padidinti atlyginimai…“

Apie R R. Fišerį B. Spaskis buvo geros nuomonės: 1970 m. būdamas Saratove sakė N. Krogiusui:

„Gyvas, betarpiškas, mokantis į gerą atsakyti geru, bet daugumai, tuo pat metu, uždaras, nepriklausomas – toks yra R. Fišeris. Jis nieko blogo nepasakys už akių, o tokiems nelengva. Jis tikras šachmatų fanatikas … grynas talentas … labai stiprus ir matomai pačiame jėgų žydėjime. Man labai norėtusi sužaisti su R. Fišeriu“.

B. Spaskis, Sporto Komiteto funkcionierių kontroliuojamas, kartu su treneriais: didmeistrais I. Bondarevskiu (vyr. treneris vėliau dėl nesutarimų pasitraukė iš komandos, o vyr trenerio pareigas užėmė J. Geleris, N. Krogiusu, J. Geleriu, ir tarpt. meistru L. Nėjum pradėjo ruoštis mačui Pamaskvėje Krasnaja Pracha viloje. Kontrolieriai lankydavosi ne tik „Krasnaja Pahroje“, bet ir Kaukazo kalnuose, kur beveik mėnesį, SSRS Ministrų Tarybos viloje Archize, kartu buvo su savo komanda, ir kur vyko treniruotės, taip pat nuo vidurio balandžio iki gegužės pabaigos Sočyje, kur buvo ilsima ir treniruojamasi, tikrindami, kaip jis ruošiasi ir teikdami SSRS Sporto Komitetui ataskaitas.

Kaip prisimena A. Karpovas: … Pasirengimo stovyklos pabaigoje, norėdamas patikrinti, kokioje jis formoje B. Spaskis pakvietė mane sužaisti keletą partijų. Pirmojoje užsakė „Ispaniškąją“, aš žaidžiau baltaisiais ir greitai įgijau laimėtiną padėtį, bet … užsiroviau ir pralaimėjau. B. Spaskiui ši partija patiko. Jis nusprendė, kad jo forma puiki ir nėra ko daugiau tikrinti. Praktiškai ta partija ir apsiribojo mano dalyvavimas…“

Bet padėjo ne tik jis – vienas iš trenerių, N. Krogiusas rašo: „ Labai naudingos buvo vedančiųjų sovietinių šachmatininkų atsakymai į jiems pateiktus klausimus… Buvo gauti atsakymai iš Kereso, Korčnojaus, Petrosiano, Smyslovo ir Talio.

Visi atsakymai neabejotinai buvo verti dėmesio ir galima sakyti, kad iš esmės, kiekvienas jų – turiningas asmeninis požiūris į Spaskio ir Fišerio kūrybą. Visą šią medžiagą gavoma iš V. Baturinskio (Sporto Komiteto šachmatų skyriaus viršininkas) balandžio pradžioje

Kad B. Spaskis nepralaimėtų mačo, buvo pakinkyta visa sovietų šachmatų mašina. Pasibaigus pasiruošimui B. Spaskis pasitikėjo savimi artėjančiame mače su R. Fišeriu. B. Spaskis buvo pradėjęs atvirai oponuoti SSRS Sporto komitetui: čempionui nepatiko Sporto Komiteto pastangos kištis į jo pasiruošimą mačui ir bandymai sutrukdyti, kad pats mačas su R. Fišeriu išvis įvyktų.

Žinant varžovų tarpusavio susitikimų istoriją – amerikietis iki 1972 m. nebuvo nei karto prieš B. Spaskį laimėjęs, o tik 3 kartus pralaimėjęs, galima buvo manyti, kad Borisas turi receptą, kaip nugalėti Robertą.

Prognozės prieš mačą

Po tokio pasirodymo pasaulio čempionato 1970 m. tarpzoniniame ir 1971 m. kandidatų varžybose beveik niekam, nebekilo abejonių, kas taps pasaulio čempionu.

Dargi, B. Spaskio gerbėjams: jie manė, kad Borisas yra praradęs ankstesnę formą ir pergalės troškimą, kad pasitraukė treneris didmeistris I. Bondarevskis, kuris sugebėdavo pastatyti čempioną į vietą, kad dabar jo laivas plaukia lyg be vairo. B. Spaskio pakakdavo tik atskiroms partijoms, kaip buvo Zygene. Jiems atrodė, kad čempionas nebebuvo pasirengęs viską kloti ant pergalių stalo.

Be to, po pergalių kandidatų mačuose R. Fišerio reitingas buvo aukščiausias pasaulyje – 2780, o čempiono – 2660. Tai lėmė, kad didžioji dalis pasaulio šachmatų visuomenės buvo įsitikinusi R. Fišerio pergale.

Mačas

Mačas vyko šaltojo karo metu ir buvo laikomas ne tik sportiniu, bet ir dviejų skirtingų politinių sistemų mūšiu. Žiniasklaidos susidomėjimas juo pasaulyje buvo didžiulis: žinios iš šachmatų mačo ir, kas vyksta šalia mačo, buvo pateikiamos pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, pirmose televizijos, ar radijo laidų politinių žinių skiltyse. Mačas, Vakaruose buvo vadintas „Amžiaus maču" turėjo tuo metu ir politinę prasmę: Vakarai kovojo su Rytais.

Mačo organizavimas

Pasiruošimas mačui užtruko dėl ilgų ir sunkių derybų. R. Fišeris norėjo žaisti Belgrade, B. Spaskis linko į Reikjaviką.

Po ilgų derybų kovo 20 d. Amsterdame buvo pasirašytas kompromisinis susitarimas dėl mačo sąlygų, pagal kurias jis turėjo prasidėti birželio 22 d Belgrade, o nuo rugpjūčio 6 d. tęstis Reikjavike.

Bet tai buvo dar ne pabaiga: po keleto dienų R. Fišeris pateikė naujų reikalavimų, kurių mačo organizatoriai nesiruošė tenkinti. R. Fišeris pareiškė, kad tokiu atveju jis nežais nei Belgrade, nei Reikjavike.

Po to Jugoslavija atsiėmė savo pasiūlymą dėl mačo organizavimo. FIDE pasiuntė JAV šachmatų federacijai ultimatumą, kuriame buvo sakoma: arba iki balandio 4 d bus pateikta garantija dėl R. Fišerio dalyvavimo pagal Amsterdamo susitarimo sąlygas, arba, jei R. Fišeris atsisakytų FIDE anuliuoja jo, kaip pretendento teises į mačą.

Nei nurodytu laiku, nei po to, jokių garantijų nebuvo pateikta, bet FIDE jokių sankcijų pretendentui nepateikė. FIDE prezidentas Maksas Euvė, kaip ir B. Spaskis, nenorėjo, kad mačas žlugtų, žinojo, kaip pasaulio visuomenė laukia šio mačo.

Balandžio 26 SSRS šachmatų federacija pasiuntė FIDE reikalavimą, kad visas mačas vyktų Reikjavike pagal anksčiau pasiektą susitarimą, o R. Fišeriui atsisakius panaikinti jo teises į mačą ir paskirti naują pretendentą. Kitu atveju sovietų pusė atsisako nuo tolesnio bendradarbiavimo su FIDE dėl mačo organizavimo.

R. Fišeris sutiko žaisti Reikjavike, bet kartu iškėlė sąlygą, pagal kurią mačo prizinis fondas turi būti padvigubintas. Londono finansininkas Džimas Sleiteris, paaukojo 125 tūkst. dolerių ir prizinis fondas pasiekė tais laikais negirdėtą sumą – 250 tūkst. dol. Po šios aukos R. Fišeris sutiko pradėti mačą liepos 1-ą dieną.

Mačo atidarymas

Į mačo atidarymą, kur turėjo vykti burtų traukimas, liepos 1-ąją R. Fišeris neatvyko. Telegrafu atsiuntė naujų raikalavimų, tarp kurių buvo: neįleisti televizijos kamerų ir reikalavimas, kad 30% už bilietus surinktų pajamų atitektų jam.

Pora dienų po atidarymo atrodė, kad mačas iš viso neįvyks, nes FIDE negalėjo šių sąlygų įvykdyti. Maksas Euvė paskelbė, kad burtų traukimas perkeliamas į sekančią dieną, o po to, perkėlė dar du kartus. Tik po JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kisindžerio skambučio R. Fišeriui, pastarasis sutiko atsisakyti savo reikalavimų ir atskrido į Reikjaviką.

Sovietus stebino B. Spaskio pozicija. Jie manė, kad būdamas čempionu jis turėjo moralinę ir juridinę teisę pateikti R. Fišeriui ultimatumą ir atsisakyti žaisti ir pareikalauti, kad pretendentas būtų diskvalifikuotas.

Pats B. Spaskis vėliau prisimindamas sakė: Aš du kartus, galėjau gražiai išvykti iš Islandijos, kaip to reikalavo Sporto Komitetas“. Bet noras, žaisti mačą su R. Fišeriu, jam to neleido padaryti. B. Spaskis visaip vengė bet kokių veiksmų ir pareiškimų, kurie privestų prie mačo nutraukimo.

Tik po to, kai į du kartus perkeltą burtų traukimą varžovas pats neatvyko, o atsiuntė savo patikėtinį (kas taisyklėmis nebuvo numatyta). B. Spaskis paprašė oficialaus atsiprašymo.

Liepos 6-ąją Jefimas Geleris sovietų delegacijos vardu pareiškė, kad mačas gali būti pradėtas tik po oficialaus R. Fišerio atsiprašymo ir M. Euvės prispažinimo pažeidus taisykles (vienaasmenišku sprendimu M. Euvė negalėjo perkelti burtų traukimą ir mačo pradžios datą). M. Euvė pripažino savo kaltę, o R. Fišeris atsiprašė. B. Spaskis paprašė perkelti 1-ąją partiją į liepos 11.

Mačo eiga

Konfliktas mačo pradžioje

Nuo pirmos partijos prasidėjo netikėtumai: lygioje baigmėje R. Fišeris netikėtai paėmė „ užnuodytą“ pėstininką ir nežiūrint B. Spaskio netikslumų, pralaimėjo. O į 2-ąją partiją jis išvis neatvyko, protestuodamas, kaip „Chester Fox“ bendrovė, nors pats buvo su ja pasirašęs sutartį, filmuodama žaidimo eigą, laikydavo filmavimo kamerą virš šachmatų staliuko. R. Fišeriui už neatvykimą buvo užskaitytas pralaimėjimas ir B. Spaskis pirmavo 2 : 0 .

Nors kai kas skleidė gandus, kad amerikietis išvyko iš miesto, tačiau R. Fišeris niekur neišvyko. Pretendentas pateikė sąrašą reikalavimų, tarp kurių svarbiausias buvo: 3-iąją partiją žaisti uždaroje nuo žiūrovų patalpoje ir nutraukti filmavimą. Dvi dienas truko, kol vyriausias teisėjas L. Šmidtas įkalbėjo B. Spaskį sutikti žaisti kitoje patalpoje. Čempionas pradžioje atsisakinėjo, bet vėliau nusileido.

Mačas tęsiamas

Kai kas manė, kad tai kapituliacija, viena iš B. Spaskio pralaimėjimo priežasčių. Tiesa, jis pralaimėjo 3-iąją partiją. Bet pats B. Spaskis svarbiausia partija laikė 4-ąją. Jis buvo „pagavęs“ pasiruošimo metu išstudijuotame debiutiniame variante R. Fišerį, bet atsisakęs tęsinio, kurį su treneriais vertino, kaip stipriausią, išleido šansus pasiekti pergalę.

Vėliau B. Spaskis gailėjosi: „…po R. Fišerio klaidos debiute, man buvo atsiradusi galimybė… partija buvo įtemta, kupina kovos, žodžiu, įdomi. Būtent, čia aš palūžau“.

5-ojoje partijoje 27 ėjime čempionas grubiai suklydo ir iš karto pasidavė. Mačo rezultatas išsilygino – 2½ : 2½ , be to, inciatyvą jau pilnai buvo amerikiečio pusėje. Jo žaidimas diena iš dienos buvo vis užtikrintesnis ir stipresnis.

Čempionas paprasčiausiai nebeapsigindavo nuo smūgių krentančių iš visų pusių. „Konservatorius“ R. Fišeris, kovodamas dėl „karūnos“ išbandė visą eilę debiutų ir juos žaidė konkrečiai ir tiksliai.

R. Fišeris stipriai sužaidė 6-ąją partiją ir persvėrė mačo rezultatą 3½ : 2½. Prieš 7-ąją partiją čempiono treneriai siūlė B. Spaskiui paimti pertrauką. Bet čempionas veržėsi atsirevanšuoti: pasirinkęs variantą su trijų pėstininkų aukomis ir gavęs prastą padėtį, sugebėjo surengti ataką ir išgelbėti pustaškį. 8–ąją ir 10 –ąją, kuri buvo R. Fišerio geriausioji mače, laimėjo pretendentas. Mačo rezultatas tapo 6½ : 3½ jo naudai.

Čempionas, kai jam neliko ko beprarasti nusiramino, nustojo jaudintis ir toliau mačas vyko apyligiai. B. Spaskis laimėjo 11-ąją ir baigė lygisiomis 12-ąją partijas. Atrodė, kad kova gali užvirti iš naujo. Bet 13-oji buvo viena iš įdomiausių pasaulio čempionatuose partijų, o galutinė padėtis – viena iš gražiausių… Juodųjų pėstininkai atkaliai veržėsi į valdoves, o baltiesiems pritrūko jėgų juos sustabdyti. R. Fišeris laimėjo ir rezultatas vėl šoktelėjo pretendento naudai 8 : 5.

Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	Taškai
Robertas Fišeris	0	-	1	½	1	1	½	1	½	1	0	½	1	½	½	½	½	½	½	½	1	12 (+7 -3 =11)
Borisas Spaskis	1	+	0	½	0	0	½	0	½	0	1	½	0	½	½	½	½	½	½	½	0	8 (+3 -7 =11).

Susigrąžinęs 3-jų taškų persvarą, pretendentas, kuriam laikui, atidavė inciatyvą, bet B. Spaskis nesugebėdavo pozicijose, kuriose įgydavo persvarą pasiekti pergalių. Taip „sugadino“ baigmę 14-oje partijoje; įgijęs strategiškai palankią padėtį 15-oje partijoje suklydo taktikoje; spaudė 16-ojoje, bet iš to daug naudos nepešė: visos minėtos partijos pasibaigė lygiosiomis. Sumažinti mačo skirtumą nepavyko.

Po mačo B. Spaskis skundėsi: „Paskutinėse aštuoniose mačo partijose aš jaučiau, kad R. Fišeris, kaip didelė žuvis – mano rankose, bet žuvis slydi, ją sulaikyti sunku ir kažkur aš ją vis paleisdavau, o tada vėl prasidėdavo psichologinės kančios. Vėl viską tekdavo pradėti iš pradžių!“

Įvykiai šalia mačo

Įvykiai „už lentos“ tęsėsi: Telebendrovės Čester FOKS savininkas padavė teisminį ieškinį prieš R. Fišerį, kad šis atlygintų žalą, kurią patyrė bendrovė dėl R. Fišerio reikalavimo patraukti kameras.

Rugpjūčio 22 d., prieš 17-ąją partiją, čempiono vyr. treneris J. Geleris, nors B. Spaskis tam nepritarė, perdavė spaudai, mačo vyriausiam teisėjui ir organizatoriams pareiškimą, kuriame išreiškė mintį kad, siekiant paveikti mačo eigą, prieš B. Spaskį yra naudojama elektroninė įranga ir cheminės medžiagos.

Po tokio pranešimo Islandijos policija apieškojo patalpą ir nieko nerado.

Mačo pabaiga

17-ojoje partijoje B. Spaskis vėl atakavo, bet vėl – lygiosios. 18-ojoje po čempiono klaidos, jau pretendentas turėjo šansus laimėti, bet ir jam nepavyko – lygiosios. 19-ojoje čempionas turėjo paskutinį realų šansą sugriebti beišslystantį titulą, bet R. Fišeris atsilaikė. 20-ojoje nuobodžios lygiosios.

O 21-ojoje partijoje, kai čempiono neviltis jau buvo pastebima, pretendentas sugebėjo padėti mače tašką – jį laimėti. Robertas Fišeris, 29 metų didmeistris iš JAV, nugalėjo – 12½ : 8½ ir tapo šachmatų istorijoje vienuoliktuoju pasaulio šachmatų čempionu. Pirmą kartą po 1948 m. Vakarų pasaulio atstovas iškovojo šį titulą.

Po mačo

Dar mačo Reikjavike uždarymo bankete gimė mintis pravesti tarp B. Spaskio ir R. Fišerio mačą revanšą. M. Euvė dargi pranešė, kad jau turi keletą pasiūlymų, vienas iš jų – Las Vegaso, kur prizinis fondas būtų milijonas dolerių. Abu varžovai neprieštaravo, tuo labiau, kad R. Fišeris buvo prisižadėjęs, kad gali ginti titulą kasmet. Bet nežiūrint, kad abu varžovai buvo sutikę tačiau pati idėja prieštaravo nuostatams. M. Euvė, bijodamas federacijos skilimo, nesiryžo FIDE Kongrese iškelti šį pasiūlymą. Jam buvo žinoma SSRS sporto komiteto nuostata dėl komercinių „pasaulio čempionatų mačų“. Be to, po B. Spaskio pralaimėjimo pas Sovietus iškilo naujas favoritas A. Karpovas, todėl palaikyti „prasižengusio“ eksčempiono jie nenorėjo. Taip mačo revanšo idėja ir užgeso.

Vėliau A. Karpovas rašė:

„ Šachmatai turėtų būti dėkingi Fišeriui, nes jis atgaivino jiems dėmesį visame pasaulyje. Jie buvo populiarūs Sovietų Sąjungoje ir dar keliose valstybėse, bet pasaulyje nebuvo populiarūs… Pasauliui praktiškai buvo tas pats, kas iškovos šachmatų „karūną“ – Spaskis ar Petrosianas, kas nugalės kandidatų turnyruose – Talis ar Keresas, Bronšteinas ar Korčnojus. Bet kai prasidėjo triumfuojantis Fišerio kopimas į šachmatų viršūnę, prasidėjo sportinis politinis ažiotažas – kas nugalės: vienas Fišeris, ar vieninga stipriausių sovietinių didmeistrių falanga. Mėgstamas žmogaus iš minios siužetas: vienas prieš visus. Tai tiek patraukė dėmesį, kad pasaulyje, kurį laiką, šachmatai buvo tapę sportu numeris vienas.“

Nuorodos

• 1972 m. pasaulio čempionato mačo Spaskis – Fišeris partijos
• Šachmatų čempionai