Pereiti prie turinio

2016 m. vasaros olimpinės žaidynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Taip pat skaitykite – 2016 m. vasaros parolimpinės žaidynės
XXXI Olimpinės žaidynės
Sostinė Rio de Žaneiras, Brazilija
Valstybių skaičius 207
Sportininkų skaičius 11 551
Rungčių kiekis 306 (28 sporto šakose)
Atidarymo ceremonija 2016 m. rugpjūčio 5 d.
Uždarymo ceremonija 2016 m. rugpjūčio 21 d.
Atidarytomis paskelbė Michel Temer
Sportininkų priesaika Robert Scheidt
Teisėjų priesaika Martinho Nobre
Olimpinę ugnį uždegė Vanderlei Cordeiro de Lima

2016 m. vasaros olimpinės žaidynės (port. Jogos Olímpicos de Verão de 2016), oficialiai XXXI vasaros olimpinės žaidynės, dar žinomos kaip Rio 2016 – daugiašakės sporto žaidynės, 33-iosios vasaros olimpinės žaidynės, vykusios Rio de Žaneire (Brazilija) 2016 m. rugpjūčio 5–21 d.[1] .

Šios žaidynės rekordus pasiekė tiek šalių, tiek sporto šakų skaičiumi. Olimpiadoje dalyvavo virš 11 300 sportininkų iš 207 nacionalinių olimpinių komitetų (NOK). Kosovas ir Pietų Sudanas olimpinėse žaidynėse dalyvavo pirmą kartą. Tuo tarpu Kuveito delegacijai nebuvo leista dalyvauti žaidynėse dėl vyriausybės įtakos sporto veiklai. Visi jų sportininkai dalyvavo po olimpine vėliava.[2] 28 olimpinėse sporto šakose, tarp kurių ir 2009 m. į rungtynių programą įtraukti golfas bei regbis-7, buvo išdalinti 306 medalių rinkiniai. Sporto rungtynės vyko 33 arenose Rio de Žaneire bei 5 arenose San Paule, Belo Horizontėje, Salvadore, Brazilijoje ir Manause.

Šios vasaros olimpinės žaidynės buvo pirmosios Pietų Amerikos žemyne, antrosios – Lotynų Amerikoje (po Meksiko žaidynių), trečiosios – pietų pusrutulyje bei pirmosios portugališkai kalbančioje valstybėje. Šios žaidynės taip pat pirmosios, kai Tarptautiniam olimpiniam komitetui vadovauja Thomas Bach.

Miesto rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miesto rinkimų komitetas, vadovaujamas Carlos Arthur Nuzman, spaudos konferencijoje

Miesto rinkimų procesas 2016 m. vasaros olimpinėms žaidynėms oficialiai prasidėjo 2007 m. gegužės 16 d. Visų pirma, iki 2007 m. rugsėjo 13 d. kiekvienas miestas turėjo pristatyti pradinę paraišką Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK), patvirtinant savo norą dalyvauti miesto 2016 m. olimpinėms žaidynėms rinkimuose. Iki 2008 m. sausio 14 d. kiekvienas miestas-kandidatas pristatė dokumentus, kuriuose buvo atsakymai į 25 klausimų TOK anketą. 2008 m. birželio 4 d. buvo paskelbtas galutinis sąrašas su 4 miestais: Čikaga, Madridu, Rio de Žaneiru ir Tokiju (Tokijas organizavo 1964 m. olimpines žaidynes). Nepaisant fakto, kad Doha surinko daugiau taškų nei Rio de Žaneiras, TOK jos neįtraukę į galutinį sąrašą dėl noro organizuoti olimpines žaidynes spalį, kas buvo ne pagal TOK sporto kalendorių. Prahai ir Baku taip pat nepasisekė.

Nawal El Moutawakel iš Maroko pirmininkavo dešimties narių Įvertinimo Komisijai (ji taip pat pirmininkavo ir 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių įvertinimo komisijai). Komisija padarė apžiūrą antrame 2009 m. metų ketvirtyje. Likus mėnesiui iki rinkimų, rugsėjo 2 d., ji išleido išsamų procedūrinį įvertinimą TOK nariams.

Galutinis balsavimas įvyko 2009 m. spalio 2 d. Kopenhagoje. Čikaga ir Tokijas iškrito atitinkamai po pirmojo ir antrojo balsavimų, o Rio de Žaneiras įgijo žymią persvarą prieš Madridą. Persvarai išlikus, Rio de Žaneiras buvo paskelbtas nugalėtoju ir tapo pirmuoju Pietų Amerikos miestu, organizuojančiu olimpines žaidynes.

2016 m. vasaros olimpinių žaidynių balsavimo rezultatai
Miestai Šalis 1 etapas 2 etapas 3 etapas
Rio de Žaneiras Brazilija 26 46 66
Madridas Ispanija 28 29 32
Tokijas Japonija 22 20 —
Čikaga JAV 18 — —

Plėtra ir pasiruošimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Arenų žemėlapis
Velodromas, Olimpinio treniruočių centro 3-čia, 2-a ir 1-a salės bei Ateities arena (fone) Barra olimpiniame parke
Marakanos stadionas
João Havelange olimpinis stadionas
Olimpinis irklavimo slalomo stadionas
Maria Lenk vandens centras
Rio olimpinė arena

Infrastruktūra ir arenos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių arenos.

Rungtynės vyks 18-oje jau esančių arenų (iš kurių 9 buvo patobulintos), 9-iose naujose arenos, pastatytose specialiai olimpinėms žaidynėms bei 7-iose laikinose arenose, kurios po žaidynių bus panaikintos.

Kiekviena sporto šakos rungtis vyks viename iš keturių geografinių olimpiados rajonų: Bara (daugiausia arenų bei olimpinis kaimelis), Kopakabanoje, Deodoro arba Marakanoje.

Didžiausia žaidynių arena, talpinanti 74 738 žiūrovus, yra Marakanos stadionas, žaidynėms tapsiantis pagrindiniu olimpiniu stadionu. Jame vyks atidarymo ir uždarymo ceremonijos bei futbolo varžybų finalai. Be Marakanos ir Engenhão stadionų, futbolo rungtynės vyks Salvadore (Fonte Nova arena), San Paule (San Paulo arena), Belo Horizontėje (Estádio Mineirão) bei Brazilijoje (Estádio Nacional de Brasília).

Šių metų olimpinis kaimelis reklamuojamas kai didžiausias per visą žaidynių istoriją.

Miesto renovacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rio istoriniame centre vyksta didžiulis miesto uosto rajono atgaivinimo projektas, pavadintas Porto Maravilha. Jis apima 5 milijonų kvadratinių metrų plotą. Projekto tikslas – rekonstruoti uosto rajoną, padidinant miesto centro patrauklumą, ir sustiprinti Rio konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Mieste bus atnaujinta 700 km komunalinių tinklų vandens tiekimui, sanitarinių sąlygų gerinimui, kanalizacijai, elektrai, dujoms ir telekomunikacijoms; 4 km tunelių; 70 km kelių; 650 kvadratinių kilometrų šaligatvių; 17 km dviračių takų; 15 000 medžių; 3 sanitarijos priežiūros įmones.

Deglo nešimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olimpinė ugnis buvo įžiebta Olimpijoje 2016 m. balandžio 21 d. Balandžio 27 d. ceremonijos Panathinaiko stadione (Atėnai) metu ugnis buvo perduota organizatoriams brazilams. Ugnis buvo nugabenta ir į TOK būstinę bei Olimpinį muziejų Lozanoje, taip pat į Jungtinių Tautų kontorą Ženevoje.

Deglo nešimas Brazilijoje prasidėjo 2016 m. gegužės 3 d. sostinėje Brazilijoje. Olimpinis deglas aplankys virš 300 Brazilijos miestų, kurių paskutinis bus Rio de Žaneiras, kur rugpjūčio 5 d., per atidarymo ceremoniją, bus įžiebtas ugnies katilas.

Žaidynės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medalių lentelė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių medalių lentelė.
Vieta Šalis Auksas Sidabras Bronza Suma
1 JAV JAV (USA) 46 37 38 121
2 Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė (GBR) 27 23 17 67
3 Kinija Kinija (CHN) 26 18 26 70
4 Rusija Rusija (RUS) 19 18 19 56
5 Vokietija Vokietija (GER) 17 10 15 42
6 Japonija Japonija (JPN) 12 8 21 41
7 Prancūzija Prancūzija (FRA) 10 18 14 42
8 Pietų Korėja Pietų Korėja (KOR) 9 3 9 21
9 Italija Italija (ITA) 8 12 8 28
10 Australija Australija (AUS) 8 11 10 29
64 Lietuva Lietuva (LTU) 0 1 3 4
Iš viso 307 307 360 974

Sporto šakos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. olimpinėse žaidynėse bus rungiamasi 28 sporto šakose:

Naujos sporto šakos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olimpinių žaidynių sporto šakų sąraše buvo dvi laisvos vietos. Dėl įtraukimo į šį sąrašą siūlėsi 7 sporto šakos: beisbolas ir softbolas (jie buvo išmesti 2005 m.), karate, skvošas, golfas, riedučių sportas ir regbio sąjunga. Šių sporto šakų lyderiai pristatė prezentacijas TOK vykdomajam komitetui 2009 m. birželį. Iš šių sporto šakų išrinktos buvo regbis-7 ir golfas.

2012 m. gegužę Tarptautinė buriavimo federacija pranešė, kad 2016 m. žaidynėse nebebus burlenčių rungties, o ją pakeis jėgos aitvarų sportas, bet metų pabaigoje sprendimas atšauktas.

Dalyvaujančios šalys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Brazilijos delegacija olimpiados atidaryme.

Visi 206 Nacionaliniai olimpiniai komitetai į žaidynes siunčia bent vieną sportininką. Be jų, varžybose dalyvaus dvi nepriklausomos komandos, Olimpinė pabėgelių komanda bei Individualūs olimpiados dalyviai.

Kosovas bei Pietų Sudanas žaidynėse dalyavus pirmąkart.

Bulgarijos sunkumų kilnotojams žaidynėse dalyvauti uždrausta dėl keleto pažeidimų dėl dopingo vartojimo.

Dėl Vyriausybės kišimosi į Olimpiados reikalus Kuveitui dalyvauti uždrausta, jo sportininkai dalyvaus po olimpine vėliava.

Dalyvaujančios šalys

Tvarkaraštis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši lentelė sudaryta pagal 2015 m. kovo 31 d. planą (kai prasidėjo bilietų pardavimas).[3]

Visos datos nurodytos Brazilijos miesto laiku (UTC-3)
AC Atidarymo ceremonija ● Varžybos 1 Varžybos dėl aukso PG Parodomoji gala UC Uždarymo ceremonija
Rugpjūtis 3
Tre 		4
Ket 		5
Pen 		6
Šeš 		7
Sek 		8
Pir 		9
Ant 		10
Tre 		11
Ket 		12
Pen 		13
Šeš 		14
Sek 		15
Pir 		16
Ant 		17
Tre 		18
Ket 		19
Pen 		20
Šeš 		21
Sek 		Varžybos dėl aukso
Ceremonijos (atidarymo / uždarymo) AC UC
Akademinis irklavimas ● ● ● ● 2 4 4 4 14
Badmintonas ● ● ● ● ● ● 1 1 2 1 5
Baidarių ir kanojų irklavimas Slalomas ● ● 1 1 2 16
Sprintas ● 4 ● 4 ● 4
Boksas ● ● ● ● ● ● ● ● 1 1 1 1 1 1 3 4 13
Buriavimas ● ● ● ● ● ● 2 2 2 2 2 10
Dviračių sportas Plento lenktynės 1 1 2 18
Treko lenktynės 1 2 2 1 1 3
BMX ● ● 2
Kalnų dviračiai 1 1
Dziudo 2 2 2 2 2 2 2 14
Fechtavimasis 1 1 1 1 2 1 1 1 1 10
Futbolas ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● 1 1 2
Gimnastika Sportinė ● ● 1 1 1 1 4 3 3 PG 18
Ritminė ● 1 1
Šuoliai ant batuto 1 1
Golfas ● ● ● 1 ● ● ● 1 2
Imtynės 2 2 2 3 3 2 2 2 18
Jodinėjimas ● ● ● 2 ● ● 1 ● 1 ● 1 1 6
Krepšinis ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● 1 1 2
Lengvoji atletika 3 5 4 5 5 4 6 7 7 1 47
Plaukimas 4 4 4 4 4 4 4 4 1 1 34
Rankinis ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● 1 1 2
Regbis-7 ● ● 1 ● ● 1 2
Sinchroninis plaukimas ● ● 1 ● 1 2
Stalo tenisas ● ● ● ● 1 1 ● ● ● ● 1 1 4
Sunkioji atletika 1 2 2 2 2 2 1 1 1 1 15
Šaudymas 2 2 2 1 2 1 2 2 1 15
Šaudymas iš lanko ● 1 1 ● ● ● 1 1 4
Šiuolaikinė penkiakovė ● 1 1 2
Šuoliai į vandenį 1 1 1 1 ● ● 1 ● 1 ● 1 ● 1 8
Tekvondo 2 2 2 2 8
Tenisas ● ● ● ● ● ● 1 1 3 5
Tinklinis Paplūdimio tinklinis ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● 1 1 4
Salės tinklinis ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● 1 1
Triatlonas 1 1 2
Vandensvydis ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● 1 1 2
Žolės riedulys ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● ● 1 1 2
Iš viso varžybų dėl aukso medalio 12 14 14 15 20 19 24 21 22 17 25 16 23 22 30 12 306
Bendra suma 12 26 40 55 75 94 118 139 161 178 203 219 242 264 294 306
Rugpjūtis 3
Tre 		4
Ket 		5
Pen 		6
Šeš 		7
Sek 		8
Pir 		9
Ant 		10
Tre 		11
Ket 		12
Pen 		13
Šeš 		14
Sek 		15
Pir 		16
Ant 		17
Tre 		18
Ket 		19
Pen 		20
Šeš 		21
Sek 		Varžybos dėl aukso

Logotipas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rio 2016 logotipas buvo sukurtas brazilų įmonės „Tatíl Design“, atskleistas 2010 m. gruodžio 31 d. Logotipe pavaizduotos trys figūros, kurių spalvos yra tokios, kaip ir Brazilijos vėliavos spalvos: geltona, žalia ir mėlyna. Šios figūros yra susikibę rankomis, taip sukurdamos apvalią figūrą, kuri simbolizuoja Cukraus Galvos kalną. Logotipas turėjo keturias pagrindines idėjas: užkrečianti energija, harmoninga įvairovė, vešli gamta ir olimpinė dvasia. Firma „Tatíl Design“ nugalėjo konkurse kuriame dalyvavo 139 agentūros. Šis logotipas buvo palygintas su Henri Matisse paveikslu „Šokis“.

Talismanai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaizdas:Aros olímpicos em Copacabana 02 retusche.jpg
Vienas iš olimpiados talismanų Vinisius

Oficialūs olimpinių ir parolimpinių žaidynių talismanai buvo išrinkti atitinkamai Vinisius ir Tomas. Vinisiui vardas buvo suteiktas pagerbti žymų brazilų eseistą, poetą Vinicius de Moraes. Talismano išvaizda suteikta suderinus „kačių judrumą, beždžionių svyravimą ir paukščių grakštumą“.[4] Tuo tarpu Tomui vardas suteiktas pagerbiant brazilų dainų kūrėją, kompozitorių Antonio Carlos Jobim. Šio talismano išvaizda reprezentuoja šalies miškus.

Problemos ir incidentai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dopingo skandalų įtaka

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl daugkartinių dopingo vartojimo skandalų šiose olimpinėse žaidynėse uždrausta dalyvauti visiems Bulgarijos sunkumų kilnotojams.[5]

2015 m. Rusija buvo suspenduota iš visų lengvosios atletikos varžybų, tarp jų ir olimpinių žaidynių. Tarptautinė lengvosios atletikos federacija tai padarė atsižvelgdama į Pasaulinės antidopingo agentūros pateiktą medžiagą apie daugkartinį dopingo vartojimą lengvosios atletikos varžybose.[6] Federacija pranešė, kad leis pavieniams Rusijos sportininkams dalyvauti žaidynėse po olimpine vėliava kaip individualiems olimpiados dalyviams, jei jie nepriklausomų tyrimų dėka įrodys nevartoję dopingo. Olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bach laikėsi nuomonės leisti „švariems“ atletams dalyvauti esant Rusijos komandos sudetyje, tačiau lengvosios atletikos federacija tam prieštaravo.[7]

2016 m. liepos 1 d. Rusijos bėgikei Julijai Stepanovai buvo leista dalyvauti olimpiadoje kaip nepriklausomai atstovei už didelį indėlį atskleidžiant milžinišką valstybės remiamą dopingo naudojimą tarp Rusijos sportininkų.[8] 2016 m. liepos 24 d. Pasaulinė antidopingo agentūra pateikė dar platesnio tyrimo rezultatus, kurie parodė, jog Rusijoje su valstybės parama buvo klastojami dopingą vartojusių sportininkų mėginiai nuo pat 2011 m. Po šių rezultatų pateikimo, Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė sprendimą, kad kiekvienos sporto šakos federacija turi pateikti išvadas, ar Rusijos sportininkai gali dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bei nurodė, kad nei vienas dopingo skandale įsipainiojęs sportininkas negali dalyvauti olimpiadoje. Kartu olimpinis komitetas atšaukė ir Julijos Stepanovos dalyvavimą žaidynėse, mat ji pateko į dopingą vartojusių sportininkų sąrašą.[9][10] Pasaulinės antidopingo agentūros vadovas Olivier Niggli teigė, jos pastarasis žingsnis gali nulemti labai sunkų svarbios informacijos apie dopingą vartojančius sportininkus gavimą ateityje.[11]

2016 m. liepos 26 d. 86 Rusijos sportininkams buvo uždrausta dalyvauti žaidynėse. Iš jų 68 atstovauja lengvajai atletikai.[12] Prasidėjus olimpiadai joje negalėjo dalyvauti 110 atletų, susijusių su dopingo vartojimu.[13]

TV transliuotojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ http://www.lrytas.lt/-12545001151252532914-nuspr%C4%99sta-2016-met%C5%B3-olimpiada-vyks-rio-de-%C5%BEaneire-papildyta-19-val-51-min-nuotraukos.htm Archyvuota kopija 2009-10-04 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ SUSPENSION OF THE KUWAIT OLYMPIC COMMITTEE
  3. ↑ „Tickets“. NOC*NSF. 2015 m. kovo 31 d. Nuoroda tikrinta 2015 m. gegužės 6 d.
  4. ↑ Meet the Rio 2016 Olympic and Paralympic Games mascots and help choose their names Archyvuota kopija 2016-10-10 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ Bulgarian weightlifters banned from Rio Olympics after CAS rejects appeal against ban for doping violations
  6. ↑ Athletics doping: Russia provisionally suspended by IAAF
  7. ↑ Rio 2016: Clean Russian athletes should compete for their country – Bach
  8. ↑ Russian whistleblower Yuliya Stepanova to compete as ‘neutral athlete’ in Rio
  9. ↑ Rio Olympics 2016: Russia not given blanket Games ban by IOC
  10. ↑ DECISION OF THE IOC EXECUTIVE BOARD CONCERNING THE PARTICIPATION OF RUSSIAN ATHLETES IN THE OLYMPIC GAMES RIO 2016
  11. ↑ WADA acknowledges IOC decision on Russia, stands by Agency’s Executive Committee recommendations Archyvuota kopija 2021-12-25 iš Wayback Machine projekto.
  12. ↑ At least 86 Russian athletes banned from Rio so far
  13. ↑ 279 Russian athletes cleared to compete in Rio Olympics
  14. ↑ „Komercinės TV pasidalino 2014 ir 2016 m. olimpinių žaidynių transliacijas“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2012-07-10. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.


Ž • A • R
Olimpinės žaidynės
Sporto šakos • Medalių skaičius • NOK
Medalininkai • Simboliai
Vasaros žaidynės
1896 · 1900 · 1904 · (1906) · 1908 · 1912 · 1916 · 1920 · 1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1940 · 1944 · 1948 · 1952 · 1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1976 · 1980 · 1984 · 1988 · 1992 · 1996 · 2000 · 2004 · 2008 · 2012 · 2016 · 2020§ · 2024 · 2028 · 2032
Žiemos žaidynės
1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1940 · 1944 · 1948 · 1952 · 1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1976 · 1980 · 1984 · 1988 · 1992 · 1994 · 1998 · 2002 · 2006 · 2010 · 2014 · 2018 · 2022 · 2026
§ Dėl koronaviruso pandemijos nukelta į 2021 m.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=2016_m._vasaros_olimpinės_žaidynės&oldid=7359133"