Ahomų kalba

Kalbos kodai
Ahomų kalba
Kalbama	Asamas, Indija
Kalbančiųjų skaičius	mirusi
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	-
Kilmė	tajų-kadajų tajų pietvakarių tajų ahomų
Rašto sistemos	ahomų raštas
ISO 639-3	aho

Ahomų kalba – mirusi kalba, labiausiai į vakarus nutolusi džuangų-tajų kalbų atšaka, kuria kalbėjo ahomų tauta. Ji įkūrė Ahomų karalystę ir valdė Brahmaputros upės slėnio dalis dabartinėje Asamo valstijoje Rytų Indijoje nuo XIII iki XVIII a. Ahomų kalbą karalystėje vartojo, kol XVII a. pradėjo įsigalėti asamų kalba. XVIII a. pradžioje jau nebuvo nė vieno šios kalbos kaip gimtosios vartotojo, nors yra šia kalba sukurtų išsamių rankraščių. Visiškai prarasta toninė kalbos sistema. Kalbą tik iš dalies dar žino nedidelė tradicinės ahomų religijos šventikų grupė, ir ji tenaudojama apeiginiams tikslams. Išlaiko kultūrinę reikšmę ir yra naudojama religinėms giesmėms ir literatūrai skaityti.^[1] Stengiamasi atgaivinti kalbą, remiantis esamų seserinių kalbų, ypač Tai-Aiton ir Tai-Phake, fonologija.

Kalba klasifikuojama į pietvakarių tajų kalbų šiaurės vakarų pogrupį dėl glaudžių giminystės ryšių su šanų, chamti kalbomis ir labiau nutolusia tajų kalba.

Nors kalba nebevartojama, išsamus 1795 m. ahomų ir asamų kalbų leksikonas, žinomas kaip „Bar Amra“, yra išsaugojęs kalbos formą, kuria buvo kalbama Ahomo karalystės laikotarpiu. Ahomų kalba yra svarbi tajų kalbos studijose. Ji praktiškai nebuvo paveikta nei monų-khmerų, nei indoarijų kalbų, ir jos rašytiniai paminklai datuojami XIII a.

Charakteristika

Ahomų kalba klasifikuojama kaip pietvakarių tajų kalba. Ji turi savo raštą. Ahomų kalbai būdingos tajų kalbų savybės, tokios kaip:

žodžių tvarka: veiksnys-veiksmažodis-papildinys,
tonalumas
monosilabizmas,
kiekvienas skiemuo yra toninis ir prasideda priebalsiu ar priebalsių grupe; toliau eina balsis arba dvibalsis; galutinis priebalsis gali būti pridedamas, bet nėra būtinas,
mažai inflekcijos,
analitinė sintaksė.

Kalbant ir rašant ahomų kalba, daug kas priklauso nuo konteksto ir auditorijos interpretacijos. Galima praleisti keletą sakinio dalių; veiksmažodis ir būdvardžiai liks, tačiau kitų kalbos dalių, ypač įvardžių, galima atsisakyti. Veiksmažodžiai neturi laikų, o daiktavardžiai neturi daugiskaitos. Laiko tarpai gali būti identifikuojami prieveiksmiais, veiksmažodžių formomis ar pagalbiniais žodžiais, pateiktais prieš veiksmažodį.^[2]

Šaltiniai

↑ Diller, A. (1993). Tai Languages. In International Encyclopedia of Linguistics (Vol. 4, pp. 128-131). Oxford, UK: Oxford University Press.
↑ Hongladarom, K. (2005). Thai and Tai Languages. In Encyclopedia of linguistics (Vol. 2, pp. 1098-1101). New York, NY: Fitzroy Dearborn.

Nuorodos

tadcassam.org Tai Ahom Development Council (TADC)
aho Duomenys apie kodu „aho“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

[Diller-1] Diller, A. (1993). Tai Languages. In International Encyclopedia of Linguistics (Vol. 4, pp. 128-131). Oxford, UK: Oxford University Press.

[Hongladarom-2] Hongladarom, K. (2005). Thai and Tai Languages. In Encyclopedia of linguistics (Vol. 2, pp. 1098-1101). New York, NY: Fitzroy Dearborn.

[1]

[2]