Pereiti prie turinio

Ajas (faraonas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ajas II)
Ajas
Kerperkeprurė Ajas
Faraonas
Ajas
Aštuonioliktoji Egipto dinastija
Mirė 1321 m. pr. m. e.
arba 1323 m. pr. m. e.
Vaikai Nefertitė, Mutnedjmetas
Egipto faraonas
Valdė 13251321 m. pr. m. e.,
13271323 m. pr. m. e.,
arba 13111307 m. pr. m. e.
Pirmtakas Tutanchamonas
Įpėdinis Horemhebas
Vikiteka Ajas (faraonas)

Ajas (Kerperkeprurė Ajas, m. apie 1321 m. pr. m. e. arba 1323 m. pr. m. e.) – dvyliktasis aštuonioliktosios Egipto dinastijos faraonas, Tutanchamono įpėdinis. Valdė apie ketverius metus (13251321 m. pr. m. e.[1][2][3], 13271323 m. pr. m. e., arba 13111307 m. pr. m. e.[4]). Ajo prenomenas Kerperkeprurė reiškia „Amžini Re apreiškimai“.

Ajas buvo viziris dar Echnatono laikais. Kaip karalienės Tijos tėvas Juja, jis buvo kilęs iš Achmimo ir turėjo „karališkųjų arklidžių prižiūrėtojo“ titulą. Yra iškelta versija, kad jis galbūt buvo Tijos brolis. Kitas jo titulas „dievo tėvas“ gali nurodyti, kad jis buvo Echnatono uošvis ir Nefertitės tėvas. Jo žmona Tei buvo Nefertitės slaugė. Šios teorijos nėra patikrintos, yra tik aišku, kad Amarnos laikotarpiu Ajas neabejotinai buvo artimas faraono šeimai ir labai reikšmingas Egipto valstybės veikėjas. Jam buvo paruoštas vienas iš didžiausių kapų Amarnoje, kurio sienose užrašyta viena iš dviejų išlikusių „Himno Atonui“ versijų. Ajas pakilo iki kanclerio pareigų ir įgijo neįprastą „teisingumo vykdytojo“ vardą.

Po Echnatono ir Smenchkarės valdymo Ajas su naujuoju faraonu Tutanchamonu, kuriam turėjo tikriausiai didelę įtaką, pradėjo grįžimą prie senosios Egipto dievų sistemos, kurią Echnatonas buvo pakeitęs į vieno dievo Atono garbinimą. Tutanchamonas mirė sulaukęs 18−19 metų, todėl nepaliko sosto įpėdinio, tuo pasinaudojo Didysis viziris Ajas. Iki tol Ajas garsėjo savo turtais, įgytais vykdant laidojimo apeigas. Buvo teigta, kad Ajas vedė Tutanchamono našlę Ankhesenamon, tačiau tai nėra patvirtinama. Ajas valdė tik apie 4 metus. Jis tikriausiai įžengimo į sostą metu jau buvo senas ir, beveik tikra, uzurpavo Tutanchamono kapą Karalių slėnyje KV23, kai Tutanchamonas buvo palaidotas kape KV63, kuris, tikima, buvo skirtas viziriui Ajui. Šio kapo sienoje pavaizduotas Ajas, atliekantis pomirtinę burnos atvėrimo ceremoniją Tutanchamonui. Ajo įpėdiniu tapo generolas Horemhebas, neturėjęs jokių giminystės ryšių su 18-os dinastijos valdovais, nebent per žmoną.

Valdymo laikotarpiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorikų nurodomos šio faraono valdymo datos (Ancient Egypt history & chronology[4], The Ancient Egypt Site[3], Redford[5], Arnold[6], Hornung[7], Dodson[8], Kitchen[9], Aldred[10], Grimal[11], Shaw[12][13][14], Malek[15][16], von Beckerath[17][18][19], Krauss[20], Murnane[21], Helck[22]) išdėstytos laiko juostoje:

  1. Erik Hornung, Rolf Krauss & David Warburton (editors), Ancient Egyptian Chronology (Handbook of Oriental Studies), Brill: 2006, p.493
  2. Ay (Kheperkheperure) 1325–1321
  3. 3,0 3,1 (angl.) The Ancient Egypt Site. 18th Dynasty (1540–1307).
  4. 4,0 4,1 (angl.) Ancient Egypt history & chronology. XVIIIth Dynasty 1534–1292. Ay II (Eya II). Archyvuota kopija 2009-06-26 iš Wayback Machine projekto.
  5. D. B. Redford „The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt“, Oxford-New York 2001
  6. D. Arnold „The Encyclopedia of Ancient Egyptian Architecture“, New York 2003
  7. E. Hornung „Jeden czy wielu? Koncepcja Boga w starozytnym Egipcie“, Warsaw 1991
  8. A. Dodson „Monarchs of the Nile“, Cairo – New York 2000
  9. K. Kitchen „The Third Intermediate Period in Egypt“, Warminster 1986
  10. C. Aldred „Akhenaten. King of Egypt“, New York 1988
  11. N. Grimal „A History of Ancient Egypt“, New York 1997
  12. I. Shaw, P. Nicholson „The Dictionary of Ancient Egypt“, New York 1995
  13. I. Shaw „The Oxford History of Ancient Egypt“, Oxford-New York 2000
  14. I. Shaw „Exploring Ancient Egypt“, Oxford 2003
  15. J. Malek „Egyptian Art“, London 1999
  16. J. Malek „Egypt. 4000 Years of Art“, New York 2003
  17. J. von Beckerath „Untersuchungen zur politischen Geschichte der Zweiten Zwischenzeit in Ägypten“, Munchen-Berlin 1965
  18. J. von Beckerath „Handbuch der agyptischen Konigsnamen“, Munchen-Berlin 1984, ver 2 1999
  19. J. von Beckerath „Chronologic des pharaonischen Ägypten“, Mainz 1997
  20. R. Krauss „Sothis und Mondaten. Hilderscheimer Äegyptologische Beitrage“, Hildeshein 1985
  21. W. J. Murnane „The History of Ancient Egypt“, New York 1995
  22. W. Helck „Geschichte des Alten Ägypten“, 1968