Algirdas Sliesaravičius
Išvaizda
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Algirdas Sliesaravičius | |
---|---|
Gimė | 1939 m. |
Veikla | Lietuvos genetikas, vienas iš šiuolaikinių pašarinių augalų metodų kūrėjas, LMA narys ekspertas. |
Algirdas Sliesaravičius (g. 1939) – Lietuvos genetikas, vienas iš šiuolaikinių pašarinių augalų metodų kūrėjas, LMA narys ekspertas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1966–1969 m. Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantas atliekant tyrimus Leningrade, Komarovo botanikos institute.
- 1970 m. gamtos mokslų daktaras (vadovas prof. M. Navašinas).
- 1970–1972 m. LMA Botanikos instituto Jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
- 1974 m. suteiktas vyr. mokslinio bendradarbio vardas.
- 1992 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje suteiktas docento mokslinis vardas.
- 1993 m. agrarinių mokslų habil. daktaras.
- 1994 m. suteiktas profesoriaus mokslinis vardas.
- 1994 m. išrinktas LMA nariu ekspertu.
- 2000 m. išrinktas LMA nariu korespondentu.
- 2002 m. Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatas.
Pedagoginė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1963–1965 m. asistentas Lietuvos žemės ūkio akademijoje Botanikos–mikrobiologijos katedroje.
- 1966–1969 m. LMA Botanikos instituto aspirantas.
- 1969–1974 m. LMA Botanikos instituto mokslinis bendradarbis.
- 1975–1993 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Genetikos-citologijos laboratorijos vedėjas.
- 1994–2001 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės katedros vedėjas.
- 2002–2005 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės ir gyvulininkystės katedros vedėjas.
Įkūrė dvi mokslines laboratorijas: 1975 m. Lietuvos žemdirbystės institute Genetikos ir citologijos, o 1997 m. – LŽŪU Genetikos ir biotechnologijos. Sukūrė pašarinių žolių genetikos mokyklą. 11 doktorantų darbų vadovas. Su bendraautoriais parašė knygų lietuvių kalba: „Ateities derlius – kas tai?” „Tinkamiausios augalų veislės ir jų auginimo ypatumai”, „Sojos”, „Genetikos laboratoriniai darbai”, „Genetikos uždaviniai”. Parašė apie 250 mokslinių ir 100 mokslo populiarinimo straipsnių.