Alibaba Group
Šis straipsnis apie prekybos įmonę. Apie pasakų personažą skaitykite straipsnyje Ali Baba.
 | |
| Forma | akcinė bendrovė |
|---|---|
| Pramonė | elektroninė komercija |
| Įkurta | 1999 m. |
| Įkūrėjas (-ai) | Jack Ma |
| Centrinė būstinė | Hangdžou,  Kinija |
| Svarbiausi darbuotojai | Jack Ma, Joseph Tsai, J. Michael Evans, Daniel Zhang |
| Paslaugos | internetinės parduotuvės, internetiniai aukcionai, mokėjimų sistemos |
| Savininkas (-ai) | Jack Ma |
| Darbuotojų | 50 092 (2017 m.) |
| Tinklalapis | alibabagroup.com |
Alibaba Group Holding Limited (kin. 阿里巴巴集团控股有限公司, pinyin: Ālǐbābā Jítuán Kònggǔ Yǒuxiàn Gōngsī) – didžiausia Kinijos elektroninės komercijos kompanijų grupė, metinių operacijų skaičiumi lenkianti „eBay“ ir „Amazon“ kartu sudėjus.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendrovę su partneriais kinas Jack Ma įkūrė 1999 m. Hangdžou mieste, kur buvo įregistruota internetinė Alibaba.com. svetainė. Nuo pat pradžių „Alibaba“ buvo laikoma kaip prekybos platforma tarp smulkių ir vidutinių įmonių.
2005 m. kompanija „Yahoo!“ įgijo 43 % kompanijos akcijų. 2007 m. lapkritį akcijos išplatintos Honkongo vertybinių popierių biržoje. 2012 m. rugsėjo 18 d. „Alibaba“ atliko jų išėmimą iš biržos prekybos sąrašo, baigdama išsipirkti 20 % savų akcijų, kurios priklausė „Yahoo!“. 2014 m. bendrovė grįžta į biržą, pritraukdama 25 mlrd. JAV dolerių. Pirminis viešas siūlymas tuo metu buvo didžiausias pasaulyje.[2]
2011 m. pradžioje „Alibaba“ turėjo virš 65 mln. registruotų vartotojų iš 240 šalių ir regionų.
Grupės struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Alibaba.com – internetinė prekybos platforma;
- AliExpress – internetinė parduotuvė orientuota į užsienio vartotojų rinką;
- Taobao – internetinė parduotuvė orientuota į Kinijos vartotojų rinką;
- Tmall – internetinė parduotuvė orientuota į Kinijos vartotojų rinką;
- Alipay – mokėjimo sistema.
Paslaugos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Alibaba.com internetinės prekybos platforma leidžia surasti ir nusipirkti labai daug įvairių Kinijos gaminių. Ją labiau naudoja potencialūs gamintojai (rasdami ir užsakydami savo gaminių komponentus) arba įvairūs platintojai - perpardavinėtojai. Daugelį prekių galima nusipirkti ir pavieniui, bet tokie pirkiniai laikomi „pavyzdžiais“ ir kainuoja brangiau nei perkant dešimtimis ar šimtais. Yra daug neužbaigtos elektronikos, stiklo, metalo komponentų kurie galutiniam vartojimui dar netinka. Amerikiečių saugumo agentai apsimetė iešką urano ir rado pardavėjų, nors pasiūlyta buvo tik mažai urano teturinti rūda (1,000 tonų iš Siera Leonės)[3]
Platformą naudoja ir ne Kinijos firmos. Galima rasti, pavyzdžiui, Anglijos gaminių, nors ir nelabai daug.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kinijos interneto milžinėms namie jau ankšta Archyvuota kopija 2017-09-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Bloomberg Billionaires Index - Jack Ma“. Bloomberg. Nuoroda tikrinta 2017-07-02.
- ↑ Reid, Stuart A. (September 12, 2014). „The Uranium Sting: Did Homeland Security Catch a Smuggler or Create One?“. Bloomberg Businessweek.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2015-02-10 iš Wayback Machine projekto.