Anastasio Somoza Debayle
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Anastasijus Somosa Debailė | |
|---|---|
| |
| Anastasio Somoza Debayle | |
| Somosos | |
| Gimimo vardas | Anastasio Somoza Debayle |
| Gimė | 1925 m. gruodžio 5 d. Leonas, Nikaragva |
| Mirė | 1980 m. rugsėjo 17 d. (54 metai) Asunsjonas, Paragvajus |
| Palaidotas (-a) | Somosų mauzoliejus, Managva |
| Tėvai | Anastasio Somoza García, Salvadora Debayle |
| Sutuoktinis (-ė) | Hope Portocarrero |
| Vaikai | Anastasio Somoza Portocarrero, Julio Somoza Portocarrero, Carolina Somoza Portocarrero, Carla Somoza Portocarrero, Roberto Somoza Portocarrero |
| Nikaragvos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1967 – 1972 |
| Pirmtakas | Lorenzo Guerrero |
| Įpėdinis | Liberalų-konservatorių chunta |
| Ėjo pareigas | 1974 – 1979 |
| Pirmtakas | Liberalų-konservatorių chunta |
| Įpėdinis | Francisco Urcuyo |
 Vikiteka |
Anastasio Somoza Debayle |
Anastasijus Somosa Debailė (Anastasio Somoza Debayle; 1925 m. gruodžio 5 d. – 1980 m. rugsėjo 17 d.) – Nikaragvos prezidentas (1967–1972 m. ir 1974–1979 m.), faktinis šalies diktatorius (1967–1979 m.), paskutinis Somosų dinastijos narys.
Gimė Nikaragvos diktatoriaus Anastasijaus Somosos Garsijos šeimoje. Jaunystėje kartu su broliu Luisu išsiųstas mokytis į JAV. 1943–1946 m. mokėsi JAV karo akademijoje. Grįžęs į Nikaragvą, jis buvo paskirtas Nacionalinės gvardijos vadovu. 1950 m. vedė amerikietę Houp Portokarero. Po tėvo mirties, Nikaragvos vadovu tapo Luisas, o 1967 m. jam mirus, šalies valdymą perėmė Anastasijus Somosa Debailė.
1972 m. pasibaigus Somosos kadencijai, oficialiai jis negalėjo būti perrinktas, todėl sudarė triumviratą, bet pats liko Nacionalinės gvardijos vadu ir faktiniu šalies vadovu. 1972 m. gruodžio 23 d. žemės drebėjimas nuniokojo Managvą, tuo pasinaudojęs Somosa įvedė karinę padėtį ir pasiskelbė šalies vadu. Diktatorius pasisavino didžiąją dalį tarptautinės paramos, kuri buvo skirta miesto atstatymui. 1974 m. Somosa buvo perrinktas naujai kadencijai. Diktatoriui didėjo spaudimas ne tik iš kairiųjų opozicijos, bet ir iš katalikų bažnyčios, žmogaus teisių aktyvistų. JAV valdant Džimiui Karteriui, Somosa nebebuvo remiamas, kas leido aktyvesnę veiklą pradėti partizaninei kairiųjų grupuotei – sandinistams. Galiausiai, Somosą rėmė tik Izraelis, bet JAV uždraudė jam tiekti ginkluotę Nikaragvai. 1979 m. Somosa pasitraukė iš šalies, bet JAV atsisakė jam suteikti prieglobstį. Tuomet jis išvyko į Paragvajų, tuo metu valdytą diktatoriaus Alfredo Stresnerio. Po Somosos išvykimo jo diktatūrinis režimas žlugo – šalį užėmė sandinistai.
1980 m. Somosa buvo nušautas šalia savo namų Asunsjone. Pasikėsinimą surengė 7 sandinistų partizanų brigada.