Bastėja
Bastėja (it. bastia, vok. die Bastei) – XVI a. vidurio fortifikacinis apvalus, pusiau apvalus ar daugiakampis statinys, skirtas apšaudyti artilerijos išilgine ugnimi ginamos tvirtovės sienas ir jos prieigas. Savo konstrukcija panašūs yra rondeliai.
Sparčiai vystantis artilerijai, iškilo būtinybė žeminti gynybinius bokštus. Dažniausiai bastėjos buvo įrengiamos gynybinių kliūčių ruožų kampuose, išsikišusios frontu, be to jos turėjo atvirą susisiekimą su įgula per goržą. Ant atviro statinio viršaus buvo išdėstomi pabūklai. Dalis bastėjos įtvirtintų patalpų atsargoms ir žmonėms buvo įrengiama po žeme, iš apatinių aukštų buvo apšaudomas gynybinio griovio dugnas. Tobulėjant tvirtovėms, bastėjas ir rondelius pakeitė bastionai.
Bastėjos plano autoriumi laikomas vokiečių tapytojas ir matematikas Albrechtas Diureris (1471 - 1528). Jo darbo vaisiais naudojosi vėlesnių kartų karo inžinieriai, kol ilgainiui įsivyravo bastioninė gynybos sistema.
Lietuvoje bastėjos išlikusios Vilniuje ir Kaune.