Pereiti prie turinio

Šios savaitės iniciatyva: pasaulio paveldas – naujausi. Kviečiame prisidėti!

Boulingas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Boulingo takeliai

Boulingas arba medtakio kėgliaižaidimas, kuriame žaidėjas, ridendamas kamuolį lygiu takeliu stengiasi numušti objektus, vadinamus kėgliais. Yra daugybė boulingo rūšių, kurių seniausi žinomi nuo Senovės Egipto. Labiausia žinoma forma tikriausiai yra amerikietiškas dešimties kėglių boulingas. Ši forma, tiek mėgėjiškai, tiek profesionaliai, yra žaidžiama visame pasaulyje, ji yra vienas populiariausių žaidimų pasaulyje.

Seniausi kėglių žaidimo reikmenys, t. y. kėgliai ir rutuliai, buvo rasti archeologinių kasinėjimų Egipte metu. Buvo nustatyta, kad jais žaista prieš 5200 metų. Panašius reikmenis archeologai rado ir Polinezijoje. Žaidimas vadinosi „ula maika“. Kamuolį ridendavo į kėglius, kurie buvo sustatyti už 60 pėdų. (Beveik toks pats atstumas yra išlikęs ir šiais laikais.) Panašus žaidimas buvo kultivuojamas ir Graikijoje bei Romoje. Ketvirtame amžiuje Vokietijoje kėgliai buvo religinio ceremonialo dalis.

Viduramžiais šis žaidimas kaip epidemija pradėjo plisti po visą Europą. Ypatingai pamėgo žaisti kėgliais anglai, vokiečiai ir Skandinavijos šalys. Britų karalius Edvardas II netgi specialiu potvarkiu uždraudė šį žaidimą, kadangi žmonės pradėjo pernelyg daug laiko skirti kėgliams.

Devynioliktas – dvidešimtas amžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1848 metais Škotijoje įvestos pagrindinės kėglių žaidimo taisyklės. Labai nedaug pakeistos jos galioja ir dabar. Devynių kėglių žaidimą į Ameriką atsivežė naujakuriai iš Danijos ir Vokietijos. Tačiau neilgai trukus kėgliai buvo pripažinti azartiniu žaidimu ir uždrausti. Bet šio žaidimo mėgėjai rado išeitį: prie devynių kėglių pridėjo dešimtą ir atsirado kitas žaidimas – boulingas. Iš pradžių jį žaidė tik visuomenės elitas, bet greitai labai pamėgo visi visuomenės sluoksniai. Tuomet prasidėjo pats boulingo bumas.

Šiuo metu vien JAV yra virš 8000 boulingo salių su daugiau kaip 140 000 takelių. 1875 metais įsikūrė Nacionalinė kėglių žaidimo asociacija ir 19 amžiaus pabaigoje Amerikos kėglių žaidėjų kongreso metu buvo patvirtintos visos žaidimo taisyklės. Prasidėjo ir sportinio boulingo plitimas. Didelį postumį šiam reikalui suteikė firmos AMF 1946 metais pademonstruota automatinė kėglių statymo įranga. Nuo tada boulingas tapo modernus ir dinamiškas. Žymus įvykis buvo ir 1952 metais Hamburge įsteigta FIQ (Pasaulinė kėglių federacija – pranc. Fédération Internationale des Quilleurs). Ši federacija suvienijo visus pasaulio boulingo žaidėjus. Pradėjo vykti pasauliniai turnyrai ir čempionatai.

Boulingas Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietų buvimo Lietuvoje metu boulingas buvo uždraustas kaip žaidimas, kuris yra kapitalizmo dalis. Tik 1994 metų gruodžio 27 dieną didelis boulingo mylėtojas Juozas Nevidauskas Kaune įrengė pirmą AMF firmos boulingo salę. Takeliai pradėjo veikti „Kauno undinės" laisvalaikio centre. Iš karto boulingas tapo labai populiarus ir mėgiamas. Po dvejų metų Vilniuje, „Mineralinių vandenų“ patalpose atsidarė antra boulingo salė, kurioje buvo sumontuoti boulingo takeliai, bet kėglius statydavo virveliniai boulingo agregatai. 1998 metais, Vilniuje buvo atidarytas Žirmūnų boulingo klubas, kuris tapo pirmuoju, tikrojo, 10 kėglių boulingo, sale sostinėje. Nuo tada boulingo klubai pradėjo atsidarinėti vienas po kito. Šiuo metu kiekviename didesniame šalies mieste yra net ne po vieną boulingo salę.

1996 metais Lietuvoje buvo įsteigti pirmi trys oficialūs boulingo klubai. Tų pačių metų gegužės 7 dieną J. Nevidauskas įkūrė Lietuvos kėglių federaciją ir tapo jos prezidentu. Boulingo federacijos prezidentu buvo iki 2004 metų, t. y. dvi kadencijas, kiek yra leidžiama pagal federacijos įstatus. Šiuo metu federacijai vadovauja šiaulietis Laimontas Dinius.

1997 metų vasarą Lietuva pirmoji iš postsovietinių respublikų buvo priimta į Pasaulinę kėglių federaciją (FIQ) ir Pasaulinę dešimties kėglių asociaciją (WTBA).

1999 metais Lietuvos boulingo rinktinė pirmą kartą dalyvavo Pasaulio boulingo čempionate, kuris vyko Jungtiniuose Arabų Emiratuose. Toje pirmoje Lietuvos rinktinėje buvo vilniečiai I. Malinauskienė, G. Malinauskas, R. Narušis ir kaunietis H. Nevidauskas.

2000 metais Lietuvos boulingo federacija Sporto departamente vykusiame suvažiavime buvo priimta į Lietuvos neolimpinių šalių komitetą. Federacijos atstovai buvo išrinkti į Revizijos komisiją.

Nuo pat boulingo atsiradimo Lietuvoje buvo organizuojami Lietuvos boulingo čempionatai, reitinginiai turnyrai, taurių varžybos ir kt. turnyrai. Dideli populiarumą turi vykdomos Lietuvos boulingo A, B ir C lygų varžybos.

Šiuo metu Lietuvos sportininkai sėkmingai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose ir kitokio rango turnyruose.

Pagrindinis boulingo skirstymas – uždarų patalpų ir lauko.

Dauguma uždarų patalpų boulingo rūšių žaidžiamos ant takelio – plokščio medinio ar medžio imitacijos paviršiaus, kurio ilgis kelis kartus didesnis už plotį.

Lauko boulingas žaidžiamas pievelėje. Žaidėjai meta kamuolį (kartais keistai sunkų), besistengdami jį numesti kuo tiksliau į reikiamą tašką.

Uždarų patalpų boulingo rūšys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Dešimties kėglių boulingas (atsiradęs iš devynių kėglių boulingo XIX amžiuje);
  • Devynių kėglių boulingas;
  • Šešių kėglių boulingas (boulingo rūšis specialiai vaikams, kurios įrakius dažniausiai galima nusipirkti žaislų parduotuvėje; neturi jokių oficialių turnyrų ar skaičiavimo taisyklių);
  • Penkių kėglių boulingas (žaidžiamas Kanadoje);
  • „Anties“ kėglių boulingas (daugiausiai žaidžiamas Atlanto vidurio salose, pietinėje Naujojoje Anglijoje ir rytinėje Kanadoje, kilo iš dešimties kėglių boulingo, nuo kurio skiriasi kėglių forma – jie yra žemi ir stori, kartais su guma išplatėjimuose);
  • „No - tap“ boulingas (identiškas dešimties kėglių boulingui, skiriasi tik tuo, kad vienu metimu devynių kėglių numušimas taip pat laikomas „straiku“);
  • „Plunksnos“ boulingas (Belgijoje atsiradusi boulingo rūšis, taip pat populiari Detroite, kuriame yra vienintelė tokių varžybų vieta JAVCadieux Cafe);
  • Žvakės formos kėglių boulingas (žaidžiamas rytinėje Kanadoje ir Naujoje Anglijoje, kilo dešimties kėglių boulingo);
  • 3-6-9 boulingas (kilo iš dešimties kėglių boulingo, jame už 3, 6 ir 9 metimus iš karto užskaitomi „straikai“);
  • kartais atskiriamas ir „Ekstremalus boulingas“ arba „Kosminis boulingas“ (dažniausiai ir siūlomas dešimties kėglių boulingo centruose, nuo šios boulingo rūšies besiskiriantis tuo, kad jo metu naudojama juodoji šviesa (infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai), fluorescentiniai kėgliai ir muzika).

Lauke žaidžiamo boulingo rūšys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Standartiniai (dešimties kėglių boulingo) kėgliai būna 38,1 centimetrų (15 colių) aukščio ir 12,06 centimetrų (4,75 colių) skersmens. Sveria maždaug nuo 1,64 iki 1,53 kilogramo, gaminami iš medžio šerdies ir padengiami plastiku arba visi daromi vien iš plastiko.

Žaidimo metu būna sustatomi į trikampį taip, kad pakraščio ilgis būna lygus 91,44 centimetrams (36 coliams). Trikampio viršūnė nukreipta į žaidėją.