Bulgarijos socialistų partija
Bulgarijos socialistų partija, (BSP, blg.:Bălgarska socialističeska partija arba БСП, Българска социалистическа партия) – didžiausia Bulgarijos kairioji politinė partija, buvusi Bulgarijos komunistų partija.
Pradžia
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bulgarijos socialdemokratų partija, (BSDP, blg.:Bulgarska Socialdemokratičeska Partija) buvo įkurta 1891 m. rugpjūčio 2 d. Dmitrijaus Blagojevo iniciatyva. Laikėsi marksistinės krypties. 1894 m. susijungė su reformistine Socialdemokratų sąjunga ir pasivadino Bulgarijos darbininkų socialdemokratų partija (BSDDP). 1903 m. X suvažiavime atsiskyrė „platieji“ (dešinieji) ir „glaudieji“ (probolševikiniai) socialistai. Glaudieji, vadovaujami D. Blagojevo, evoliucionavo į komunistų partiją, platieji, vadovaujami Janko Sakjazovo, liko reformistinėse pozicijose, pasivadinę Bulgarijos darbininkų socialdemokratų partija (blg.: Българска работническа социалдемократическа партия /тесни социалисти/). Nuo 2002 m. vadinasi Bulgarijos socialdemokratai (BS).
Nauja partija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bulgarijos socialistų partija iš naujo įkurta 1990 m. reformavus BKP nacionaliniame referendume, ji laikoma BSDP įpėdine. 1994 m. priimta SI siekius atitinkanti programa.
1990 m. Didžiosios nacionalinės asamblėjos rinkimuose gavo 211 vietų iš 400, tačiau 1991 m. parlamento rinkimuose tik su 10 partijų koalicija iškovojo 110 vietų iš 240.
1994 m. kartu su agrarinėmis partijomis gavo 125 vietas, 1997 m. keturių partijų bloke – 137 vietas, 2001 m. Nacionalinio susirinkimo rinkimuose dalyvavo Koalicijoje už Bulgariją ir gavo 48 vietas. 2005 m. koalicija laimėjo 82 vietas 240 vietų parlamente ir suformavo Sergejaus Staniševo vyriausybę.
2001 m. vienas iš partijos lyderių – Georgijus Parvanovas išrinktas Bulgarijos prezidentu.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Struktūra teritorinė, veikia vietinės, bendruomeninės, srities organizacijos. Kongresas, šaukiamas kas 3 metai, arba reikalaujant pusei bendruomeninių organizacijų ar trečdaliui narių, renka Aukščiausią tarybą, jos pirmininką ir Kontrolės komisiją. AT nariai yra ir parlamento nariai. AT, šaukiama kas du mėnesiai, renka Vykdomąjį biurą, sudaro nuolatines komisijas, skiria sekretoriatą ir kalbėtojus.
SI tikroji narė nuo 2003 m. spalio 27 d.
Pirmininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1990 – Aleksandras Lilovas,
- 1991 – Zhanas Videnovas,
- 1996 – Georgijus Parvanovas,
- 2001 m. Sergejus Staniševas.