Pereiti prie turinio

Buto

Koordinatės: 31°12′0″ š. pl. 30°45′0″ r. ilg. / 31.20000°š. pl. 30.75000°r. ilg. / 31.20000; 30.75000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Buto
pr
Z1
M14X1
H8
I12G7

Buto griuvėsių vaizdas
Buto
Buto
Koordinatės 31°12′0″ š. pl. 30°45′0″ r. ilg. / 31.20000°š. pl. 30.75000°r. ilg. / 31.20000; 30.75000
Vieta Egiptas, Kafr el Šeicho muchafaza
Regionas Žemutinis Egiptas
Adm. vienetas Chasu (6-asis nomas)
Dievas Uadžet
Informacija
Vikiteka VikitekaVikiteka

Buto (gr. Βουτώ) – graikiškas senovinio Senovės Egipto miesto Per-Vadžet pavadinimas. Arabiškai archeologinė vietovė žinoma kaip Tell al-Fara'in. Jis buvo Nilo deltoje, prie Sebenito upės ir Kem Kasiro ežero. Greičiausiai kurį laiką buvo Chasu (6) nomo (Žemutinio Egipto srities) sostinė. Netoli nuo archeologinės vietovės yra Desuko miestas.

Terminas hieroglifais
dp
Dep
d
p
O49
p
Pe
p
O49
Ḏbawt
Džebout
I10ba
X1
S20
Graikų k. Buto (Βουτώ), Boutos (Βοῦτος)
Arabų k. Buto (إبطو)

Iš pradžių Buto vietoje buvo dvi atskiros gyvenvietės - Dep ir Pe, kurie ilgainiui susijungė į vieną, Senojoje karalystėje vadinamą Džebout. Buto buvo vienas seniausių Egipto miestų ir svarbus senovės politinis centras. Reikšminga gyvenvietė čia susiformavo jau Maadi kultūros laikais, o didžiausio klestėjimo pasiekė IV tūkst. pr. m. e. II pusėje. Buto buvo garbinama kobros išvaizdos dievybė Uadžet, dėl to Naujojoje karalystėje jam prigijo pavadinimas Per-Uadžet (t. y. Vadžet namai).

III tūkst. pr. m. e. II pusėje Buto koncentravosi ankstyviausių Žemutinio Egipto protodinastinio laikotarpio valdžia, iš čia susikūrė gentinė konfederacija (hipotetinė Buto konfederacija), valdžiusi didžiąją dalį Nilo deltos ir konkuravusi su Tinio konfederacija pietuose. Galiausiai pergalę šventė Tinio faraonas Narmeras (ar Menis), kuris suvienijo Egiptą. Nuo tada Buto prarado savo politinę reikšmę, tačiau jo simbolika buvo įtraukta į valstybinę suvienyto Egipto simboliką: pvz., vietinė miesto dievybė Uadžet tapo faraono globėja (kartu su Nechbet) ir simbolizavo visą Žemutinį Egiptą.

Ankstyvosios ir Senosios karalystės laikotarpiu Buto svarbą galutinai užgožė Tinis, o vėliau Memfis, tapę politiniu ir religiniu šalies centru. Buto statusas sumenko, nors jis tikriausiai išlaikė tam tikrą religinę įtaką. Kurį laiką miestas galbūt buvo nomo (administracinio vieneto) centru, tačiau ilgainiui galią regione perėmė netoliese esantis Ksojis. Pirmuoju suirutės laikotarpiu Egiptui suskilus, Buto nebesugebėjo atkurti senosios hegemonijos ir suvienyti Žemutinio Egipto. Vietoj to, Antrojo tarpuvaldžio laikotarpiu gretimame Ksojyje kilusi dinastija valdė ir Buto.

Ptolemėjų laikais Buto buvo minimas kaip miestelis, kuriame buvo deivių Uadžet ir Bastet, dievo Horo šventyklos. Po to gyvenvietė visiškai apleista.