Pereiti prie turinio

Cigaretė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rusenanti cigaretė

Cigaretė – rūkymui skirtas gaminys, pagamintas iš plonai pjaustytų džiovintų tabako lapų[1] (tabakas gali būti maišomas ir su įvairiais priedais). Džiovintas pjaustytas tabakas yra susukamas arba sugrūdamas į iš popieriaus suvyniotą cilindrą (dažniausiai trumpesnį nei 120 mm ir plonesnį nei 10 mm). Vienas cigaretės galas uždegamas, kad rusentų, o per kitą cigaretės galą (dažniausiai su filtru) galima traukti dūmus. Kartais rūkoma naudojant cigaretės laikiklį.

Terminas cigaretė skirtas apibūdinti tabako gaminiams, bet gali būti taikomas ir kitiems panašios išvaizdos gaminiams, vietoj tabako užpildytiems žolelėmis ar kanapėmis. Cigaretė nuo cigaro skiriasi mažesniu dydžiu, tuo, kad jos užpildui naudojamas apdorotas tabakas ir kad yra susukama į rūkomąjį popierių. Cigarus dažniausiai sudaro sveiki susukti tabako lapai.

Cigarečių rūkymas turi neigiamą poveikį sveikatai dėl tabake esančio nikotino, kuris sukelia stiprią priklausomybę.[2] Apie pusę rūkančiųjų cigaretes miršta nuo tabako sukeltų ligų[3] ir vidutiniškai gyvena 14 metų trumpiau.[2] Pasyvus cigarečių rūkymas sukelia daugelį tokių pačių sveikatos problemų kaip ir rūkymas, tame tarpe vėžį,[4][5][6][7] dėl to daugelyje šalių įstatymiškai ribojamas rūkymas darbo ir viešosiose vietose. Be nikotino cigarečių dūmuose yra daugiau nei 7000 kitų cheminių junginių, tame tarpe arsenas, formaldehidas, cianidas, švinas, anglies monoksidas.[8][9][10][11] Be to, cigarečių rūkymas yra dažna gaisrų priežastis, dėl to nuo 2011 m. Europos Sąjunga ir JAV draudžia specialių priešgaisrinių standartų neatitinkančias cigaretes.[12][13]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Tabako istorija.
Raižinio, esančio šventykloje Meksikoje, reprodukcija. Vaizduojamas majų žynys, rūkantis iš rūkymo vamzdelio

Seniausios cigarečių formos buvo panašios į cigarus, iš kurių jos kilo. Panašūs į cigaretes gaminiai Centrinėje Amerikoje buvo žinomi apie IX amžių. Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje cigaretės suktos į tam tikrus augalų lapus. Kai jos pasirodė Ispanijoje cigaretės buvo sukamos į kukurūzų lapus, o nuo XVII a. į ploną popierių. Šis gaminys vadintas papelate ir yra atvaizduotas Gojos paveiksluose La Cometa, La Merienda en el Manzanares ir El juego de la pelota a pala (XVIII a.).[14]

Apie 1830 m. cigaretės pasiekė Prancūziją, kur jos gavo pavadinimą cigarette; 1845 m. jas pradėjo gaminti Prancūzijos tabako monopolija.[14]

Pirmąją cigarečių gamybos mašiną 1847 m. Meksikoje užpatentavo Juan Nepomuceno Adorno.[15] Cigarečių gamybos apimtys gerokai išaugo XIX a. devintajame dešimtmetyje, kai James Albert Bonsack sukūrė cigarečių gamybos mašiną, galėjusią per dieną pagaminamų cigarečių kiekį padidinti nuo 40 000 (sukamų rankomis) iki beveik 4 milijonų (naudojant mašiną).[16]

Žoržas Bizė (George Bizet) operoje „Karmen“ (Carmen), pastatytoje Ispanijoje 1830 m., pagrindinė herojė Karmen iš pradžių dirbo cigarečių fabrike.

Anglakalbėse šalyse cigaretės, kaip tabako vartojimo forma, išpopuliarėjo per Krymo karą, kai britų kariai ėmė pamėgdžioti sąjungininkų turkų Osmanų karius, kurie vyniodavo tabaką į laikraščio skiautes.[14] Per I ir II pasaulinius karus cigaretės buvo duodamos kareiviams kaip maisto davinio dalis. Per antrąją XX a. pusę daugiau sužinota apie tabako žalą, o tekstiniai perspėjimai ant cigarečių pakelių tapo jų įprasta dalimi. Australijoje ir Kanadoje naudojami tekstiniai ir grafiniai įspėjimai, kuriuose vaizduojamas neigiamas tabako poveikis žmogui.

Cigaretės ženkliai patobulėjo nuo jų atsiradimo: atsirado ruoželiai, matomi skersai „rūkymo ašies“, filtrai, įvairių rūšių rūkomasis popierius ir panašūs patobulinimai.

Gamyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Cigaretės struktūra:
1. Filtras, sudarytas iš 95 % celiuliozės acetato
2. Popierius, dengiantis filtrą
3. Sukamasis popierius, dengiantis tabaką
4. Tabako mišinys

Komerciškai pagamintos cigaretės yra tariamai paprastas produktas, pagamintas iš tabako mišinio, popieriaus, PVA (polyvinilo acetatas) klijų, skirtų suklijuoti išorinį popieriaus sluoksnį. Dažnai naudojamas ir celiuliozės acetato pagrindu pagamintas filtras.[17] Nors pačių cigarečių gamyba yra paprasta, daug dėmesio yra skiriama kiekvieno iš komponentų gamybai, ypač tabako mišiniui, kurį gali sudaryti daugiau nei 100 komponentų (dauguma iš jų – medžiagos suteikiančios tabakui tam tikrą kvapą). Pagrindinis ingredientas, kuris didina priklausomybę nuo cigarečių, yra dirbtinis tabakas (reconstituted tobacco). Jis turi priemaišų, kurios daro nikotiną lakesnį cigaretei degant.[18]

Popierius

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Sukamasis popierius.

Popierius, skirtas laikyti tabako mišiniui, gali būti įvairaus akytumo. Tai užtikrina tinkamą deguonies patekimą cigaretei degant. Popierius gali turėti ir priemaišų, kurios reguliuoja degimo spartą ar sulaiko degimo metu atsiradusius pelenus. Popierius, iš kurio gaminama burnoje laikoma cigaretės dalis, supanti filtrą, apsaugo nuo seilių, apriboja degimą. Jis taip pat praleidžia dūmus per vieną ar dvi eiles mažų, lazeriu padarytų skylučių.[19]

Degimas reguliuojamas į popierių primaišant įvairių formų mikrokristalinės celiuliozės. Cigarečių popierius buvo specialiai „sukonstruotas“ derinant įvairaus akytumo popieriaus grupes, kad būtų galima sukurti „saugias“ (fire-safe) cigaretes. Šios cigaretės dega (kai yra tiesiog uždegtos, bet nerūkomos, t. y. – dūmai netraukiami) lėčiau, todėl gali pačios užgesti.

Niujorkas buvo pirmoji JAV valstija, pareikalavusi, kad visos parduodamos valstijoje cigaretės atitiktų saugumo standartus. Kanadoje išleido panašų įsakymą, kuris galioja visoje šalyje ir yra paremtas tais pačiais standartais. Dauguma JAV valstijų priėmė arba svarsto panašius įstatymus.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Cigaretė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Cigaretė zodziai.lt
  2. ↑ 2,0 2,1 „Archived copy“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-12-29. Nuoroda tikrinta 2009-11-13.{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link)
  3. ↑ Doll, R.; Peto, R.; Boreham, J.; Sutherland, I. (2004). „Mortality in relation to smoking: 50 years' observations on male British doctors“. BMJ (Clinical research ed.). 328 (7455): 1519. doi:10.1136/bmj.38142.554479.AE. ISSN 0959-8138. PMC 437139. PMID 15213107.
  4. ↑ „WHO Framework Convention on Tobacco Control“ (PDF). World Health Organization. 2005-02-27. Nuoroda tikrinta 2009-01-12. „Parties recognize that scientific evidence has unequivocally established that exposure to tobacco has the potential to cause death, disease and disability“
  5. ↑ „The Health Consequences of Involuntary Exposure to Tobacco Smoke: A Report of the Surgeon General“. Surgeon General of the United States. 2006-06-27. Nuoroda tikrinta 2014-06-16. „Secondhand smoke exposure causes disease and premature death in children and adults who do not smoke“
  6. ↑ „Proposed Identification of Environmental Tobacco Smoke as a Toxic Air Contaminant“. California Environmental Protection Agency. 2005-06-24. Nuoroda tikrinta 2009-01-12.
  7. ↑ „Tobacco Smoke and Involuntary Smoking“ (PDF). International Agency for Research on Cancer. 2004. Nuoroda tikrinta 2009-01-12.
  8. ↑ Žvirblis, Evaldas (2010-02-09). „Ar žinote, iš ko pagaminta cigaretė?“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  9. ↑ „There are 4000 chemicals in every cigarette“. Canadian Lung Association. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  10. ↑ „What's In a Cigarette?“. American Lung Association. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
  11. ↑ Csordas, Adam; Bernhard, David (2013). „The biology behind the atherothrombotic effects of cigarette smoke“. Nature Reviews Cardiology. 10 (4): 219–230. doi:10.1038/nrcardio.2013.8. ISSN 1759-5002. PMID 23380975.
  12. ↑ „Les cigarettes anti-incendie seront obligatoires en 2011“. L'Express.fr (prancūzų). L'Expansion. AFP. Suarchyvuotas originalas February 23, 2009. Nuoroda tikrinta January 2, 2010.
  13. ↑ „European Union Pushes for Self-Extinguishing Cigarettes“. Deutsche Welle. Deutsche Welle. Nuoroda tikrinta January 2, 2010.
  14. ↑ 14,0 14,1 14,2 Goodman, Jordan Elliot (1993). Tobacco in history: the cultures of dependence. New York: Routledge. p. 97. ISBN 978-0-415-04963-4.
  15. ↑ „Patents for inventions. Abridgments of specifications“. 1870-12-29 – via Google Books.
  16. ↑ James, Randy (2009-06-15). „A Brief History Of Cigarette Advertising“. TIME. Suarchyvuotas originalas 2012-03-26. Nuoroda tikrinta 2012-03-25.
  17. ↑ Clean Virginia Waterways, Cigarette Butt Litter – Cigarette Filters, Longwood University. Nuoroda tikrinta 2006-10-31.
  18. ↑ Wigand, J.S. Additives, Cigarette Design and Tobacco Product Regulation, A Report To: World Health Organization, Tobacco Free Initiative, Tobacco Product Regulation Group, Kobe, Japan, 28 June-2 July 2006
  19. ↑ „Composite List of Ingredients in Non-Tobacco Materials“. Suarchyvuotas originalas 2008-05-24. www.jti.com. Nuoroda tikrinta 2006-11-02.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Cigaretė&oldid=7350587"