Džuči
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Džuči | |
|---|---|
| chanas | |
| |
| Čingizidai | |
| Visas vardas | Зүчи |
| Gimė | apie 1188 m. Mongolija |
| Mirė | 1227 m. gruodžio mėn. vieta nežinoma |
| Palaidotas (-a) | Džučichano mauzoliejus |
| Tėvas | Čingischanas |
| Motina | Bortė |
| Sutuoktinis (-ė) | Ukichatun |
| Vaikai | 14 sūnų |
| Džuči uluso valdovas | |
| Kelintas | 1 |
| Valdė | 1224-1227 |
| Pirmtakas | - |
| Įpėdinis | Batijus |
 Vikiteka |
Džuči |
Džuči (mong. Зүчи, 1188–1227 m.) – vyriausiasis Čingischano sūnus, karvedys, dalyvavęs Vidurinės Azijos užkariavime, pirmasis Aukso Ordos (tuomet Džuči uluso) valdytojas.
Džuči gimė Čingischano ir jo pirmosios žmonos Bortė šeimoje. Tiesa, Slaptojoje mongolų istorijoje keliamos abejonės, ar iš tiesų Džuči buvęs Čingischano sūnumi. 1207 m. Čingischanas išsiuntė Džuči nukariauti į vakarus nuo Baikalo gyvenusias tautas. Šios be kovos pasidavė mongolams. Netrukus Džuči pagalba į Mongolų imperiją pateko buriatai, oiratai, Jenisiejaus kirgizai ir kt. Sibiro tautos. Už tokius nuopelnus Čingischanas paskyrė Džuči valdyti jo užkariautas žemes. Šios žemės sudarė Džuči ulusą – Aukso Ordos ištakas.
1213 m. Džuči su tėvu ir broliais dalyvavo žygyje prieš Dzin dinastiją Kinijoje. Šiame žygyje mongolai plėšė turtingus kinų miestus, išžudė daug taikių gyventojų. 1217 m. Džuči dalyvavo malšinant kirgizų sukilimą. Nuo 1219 m. kartu su Čingischanu ir broliais dalyvavo Vidutinės Azijos ir Irano užkariavime. Paskutiniais savo gyvenimo metais Džuči konfilktavo su tėvu. Tiksli mirties data nežinoma, spėjama kad tarp 1225 ir 1227 m.
Džuči palaidotas mauzoliejuje dab. Kazachstane, Karagandos srityje. 1946 m. archeologai atkasė jo palaikus.
Pasak Rašido ad Dino, Džuči turėjo 14 sūnų. Iš jų 3 vėliau tapo Džuči uluso valdytojais: Orda Chanas, Batijus ir Berkė. Sūnūs Šeibanas ir Tuka Timūras buvo karvedžiais.
