Dajuanas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Dayuan | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Ura Tiubė | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Antika | |||
| - Įkūrimas | III a. pr. m. e. m. | |||
| - Paskutinės žinios | VIII a. m. | |||
Dajuan (kinų kalba: 大宛 Dàyuān) – senovinė karalystė dabartiniame rytų Uzbekistane, šiaurės Tadžikistane ir vakarų Kirgistane (istorinėje Ferganoje). Iš vakarų jį supo Sogdas (tuo metu jame viešpatavo kangdžu gentys), iš pietų, už Pamyro kalnų buvo Baktrija (kinų šaltinių Daxia), rytuose prekybiniu keliu susisiekė su Kašgaru.
Graikų valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]329 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis vesdamas savo armiją pasiekė Ferganos slėnį ir įkūrė čia miestą. Jis buvo pavadintas Aleksandrija Eschata (Tolimąja Aleksandrija). Dabar šis miestas vadinamas Chodžentu.
Graikai kolonizavo šį ypatingai tolimą regioną, kuris po Aleksandro mirties buvo valdomas Seleukidų imperijos. Čia suklestėjo helenistinė kultūra. Tuo metu kinai, kurie lankydavosi šiame regione, pavadino jį Dayuan, kas, matyt, reiškė „didieji javanai“ (arba Jonėnai). Jie rašė, kad šios šalies žmonės gamina puikius dirbinius ir mėgsta vyną.
255 m. pr. m. e. gretimos Baktrijos satrapas Diodotas, pasinaudodamas Seleukidų imperijos silpnumu, paskelbė nepriklausomybę, sukurdamas Graikų-baktrų karalystę. Karalystė tapo tikra imperija ir užėmė Ferganą. Baktrų valdymo laikais Fergana tapo svarbia vieta, kur susitiko helenistinė ir kiniška kultūros.
Sakai ir tocharai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 160 m. pr. m. e. šiose teritorijose vyko tautų kraustymasis. Iš Ilio upės ir Isyk Kulio ežero regiono į pietus migravo sakų gentys, kinų šaltiniuose vadinamos sai. Sakai sužlugdė Graikų baktrų karalystę ir laikinai apsigyveno Ferganos slėnyje, dalis jų nusikėlė į Drangianą, kur apsigyveno Sakastane.
Neilgai trukus teritoriją nusiaubė nauja klajoklių banga, tocharai (kinų šaltiniuose minimi kaip yuezhi). Jie atkirto Ferganą nuo Baktrijos.
Net po klajoklių antpuolių Fergana vis tiek klestėjo, puoselėdama graikiškus papročius ir kultūrą. Kiniją labai domino ši šalis, jie siuntė savo ambasadorius, vedė derybas. Juos žavėjo Ferganos arkliai. Fergana pamažu tapo viena svarbiausių šilko kelio atkarpų. Vėlyvesniuoju laikotarpiu čia suklestėjo budizmas.
751 m. arabai susikovė Talaso mūšyje su Kinija dėl įtakos Ferganoje. Arabams jį laimėjus, Fergana tapo Kalifato dalimi ir įjungta į Chorasano provinciją.