Didžioji Fryzija

	Magna Frisia ; Didžioji Fryzija
	istorinė genčių konfederacija
	Location of Fryzija apie 716 m.
Sostinė	Dorestadas
Kalbos	Fryzų kalba
Valdymo forma	monarchija
	Bavarų kunigaikščiai
~678	Aldgislis
680–719	Redbadas
719-734	Popas (Fryzija)
Era	Viduramžiai
- Suvienijimas	VII a. m.
- Prijungta prie Frankų valstybės	734 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Didžioji Fryzija (lot. Frisia Magna), dar vadinama Fryzijos karalyste (vakarų fryzų kalba: Fryske Keninkryk) – ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europoje egzistavusi gentinė konfederacija, kurią sukūrė germanų gentis fryzai. Ji egzistavo nuo VII a. pradžios iki 734 m. dabartinės šiaurės vakarų Vokietijos ir Nyderlandų pajūrio teritorijose.

Istorija

Fryzai greičiausiai buvo vietinių gyventojų mišinys su atsikėlėliais anglais, jutais ir saksais, susiformavęs apie V a., Didžiojo tautų kraustymosi metu. Fryzų gentinei konfederacijai susikurti prielaidas sudarė konsolidacijos procesai, vykę šalia esančiose frankų genčių žemėse (Austrazijoje). Remiantis seniausiais šaltiniais tuo metu fryzų visuomenę sudarė sluoksniai: ethelingai (diduomenė), frilingai (laisvieji žmonės), latenai (baudžiauninkai) ir vergai.

Fryzai koncentravosi Šiaurės jūros pajūryje, tarp Eiselio ežero ir Emso, tačiau VII a. II pusėje jų kontroliuojamos sritys išsiplėtė: pietuose jos siekė dab. Briugę Belgijoje, o šiaurėje – Vėzerio žemupį. Taigi, Didžioji Fryzija kontroliavo ne tik Fryzijos, bet ir Olandijos, Zelandijos, Utrechto regionus bei Saksonijos pakrantę. Vienas pagrindinių jų miestų buvo Dorestadas (netoli dab. Utrechto). Manoma, kad tai nebuvo centralizuota valstybė, o daugiau fryzų žemių sąjunga, rinkusi bendrą kunigaikštį.

Pirmasis žinomas Fryzijos kunigaikštis Aldgislis 678 m. minimas kaip kariaujantis su frankais. Jo įpėdinis Redbadas (680–719) tęsė šiuos karu su frankais. Tuo metu frankai siekė apkrikštyti pagonis fryzus, įkurdami Utrechto archidieceziją. Pasinaudodamas Frankų karaliaus Pipino mirtimi, Redbadas nusiaubė šiaurines frankų žemes iki pat Kelno, iš kur grįžo su dideliu karo grobiu.

Po Redbado mirties 719 m. Fryzijoje prasidėjo nusilpimas, kas leido frankų karaliui Karoliui Marteliui nusiaubti jų žemes. Paskutinis fryzų karalius buvo Popas (719–734). 734 m. Boarno mūšyje Karolis Martelis sutriuškino fryzų armiją ir užėmė dalį Fryzijos, taip pabaigdamas Frankų-fryzų karus. Regione buvo paskirtas vietininkas, tituluojamas titulu grewan.