Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diendaržis arba laidaras – sodybos teritorijoje esantis aptvaras, skirtas gyvuliams suginti. XVI–XVII a. jame neretai būdavo vienas ar keli pastatai. XVII a. pab. šie pastatai pradėti jungti, todėl diendaržis tapo nedengta tvartų dalimi. Aukštaitijoje kai kur diendaržiai buvo ir dengiami. XIX–XX a. pr. keitėsi tvartų plano struktūra, todėl diendaržiai tapo besišliejantys prie tvarto iš vienos pusės. Kai kur Žemaitijoje išliko pusiau uždari diendaržiai tarp pastatų, o Aukštaitijoje – uždarų vidinių diendaržių[1].
