Pereiti prie turinio

Dubrovnikas

Koordinatės: 42°38′30″ š. pl. 18°06′30″ r. ilg. / 42.64167°š. pl. 18.10833°r. ilg. / 42.64167; 18.10833 (Dubrovnikas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dubrovnikas
kroat. Dubrovnik
            
Dubrovniko panorama
Dubrovnikas
Dubrovnikas
42°38′30″ š. pl. 18°06′30″ r. ilg. / 42.64167°š. pl. 18.10833°r. ilg. / 42.64167; 18.10833 (Dubrovnikas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Kroatijos vėliava Kroatija
Regionas Dubrovnikų–Neretvos apskritis
Gyventojų (2001) 43 770
Plotas 143,35 km²
Tankumas (2001) 305 žm./km²
Vikiteka Dubrovnikas
Kirčiavimas Dùbrovnikas

Dubrovnikas (it. Ragusa; lot. Ragusium) – miestas piečiausioje Kroatijos dalyje, įkurtas VII amžiuje prie Adrijos jūros. Jūrų uostas, Dubrovnikų–Neretvos apskrities administracinis centras. Garsus savo senamiesčiu, saugomu UNESCO.

Kroatijos nepriklausomybės karo metu, 1991 metais, miestas buvo apsuptas ir apšaudytas serbų kariuomenės artilerijos. Po šių įvykių miestas tapo kroatų pasipriešinimo ir kovos už nepriklausomybę simboliu.

Graikai Adrijos jūros pakrantėje įkūrė gyvenvietę, kuri iš pradžių vadinosi Epidaurum, o paskui buvo pervadinta į Ragusium (Ragūza). 614 m. atvykę slavai užėmė ją, o gyventojai paliko pakrantę, kurioje dabar yra Dubrovniko senamiestis, ir paspruko į uolėtą salą. X amžiuje Ragūza (tuometinis Dubrovniko pavadinimas) buvo svarbus prekybinis centras Adrijos jūroje. Iki XII amžiaus pabaigos miestas drauge su visu regionu pakluso Bizantijos valdžiai. 12041808 metais kūrėsi pirklių respublika, kurią iš eilės valdė Venecija, Vengrija ir Turkija. Tačiau dėl apsukrios politikos ir aukštų duoklių mokėjimo, miestas išsaugojo gana didelę nepriklausomybę. XV amžiuje su savo galingu laivynu Dubrovnikas buvo ne tik prekybinis Venecijos varžovas, bet konkuravo su ja ir pastatais, vienuolynais, bažnyčiomis ir rūmais. 1667 m. miestą beveik visiškai nugriovė žemės drebejimas. 1683 m. Dubrovnikas buvo atstatytas, bet jį silpnino vis besikeičianti prekybinė priklausomybė ir XVIII amžiuje Europą drebinę karai. 1808 m. Napoleonas oficialiai panaikino Dubrovniko nepriklausomybę ir paskatino anglų kariuomenę jį bombarduoti. Nuo 1815 m. miestą valdė Austrija, nuo 1918 m. serbų, kroatų ir slovėnų karalystei (SHS), o nuo 1929 m. – Jugoslavijai. Po dešimtojo dešimtmečio Balkanų karų, po kurių suiro Jugoslavija, per septynis mėnesius trukusią apgultį 1992 m. gegužės mėnesį, į miestą pataikė 2000 artilerijos sviedinių. Dabar Dubrovnikas yra atstatytas ir karų pėdsakų yra išlikę labai mažai. Senamiestis 1994 m. vėl (pirmą kartą 1979 m.) buvo įrašytas į UNESCO kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.

Pagrindinė miesto gatvė Placa.
Šv. Blažiejaus bažnyčia.
Dubrovniko senamiestis

Dubrovniko panoramą galima apžiūrėti nuo X–XV amžiuose pastatytų gynybininių sienų. Jos yra 25 metrų aukščio, 4–6 metrų pločio, turi keletą bastionų ir bokštų (pvz.: Minceto). Nuo gynybinių sienų gerai matyti ir urbanistinis miesto planas.

Du pagrindiniai įėjimai vedą į Placa (taip pat vadinama Stradun) – pagrindinę prekybinę miesto gatvę, kurioje stovi Renesanso laikų rūmai, parduotuvės, kavinės ir kt. Placa dalija miestą į dvi dalis ir tęsiasi daugiau kaip 200 m nuo Pilės vartų vakaruose iki laikrodžio bokšto uosto prieigose. Kadaise ten telkšojusi pelkė dalijo miestą į romėnų pusę ir slavų pusę, o dabar jos vietoje – Placa.

Netoli uosto baseino yra svarbiausi miesto senovės paminklai: Sponza rūmai, Rotušė ir katedra. Architektūros šedevru laikomi Rektorių rūmai, kuriuose susimaišę įvairūs architektūros stiliai.

Žydų, arba Žudioska, gatvėje stovi viena seniausių Europoje sinagogų, pastatyta žydų bendruomenės, ištremtos iš Ispanijos 1492 m. Dvasinis centras yra Šv. Blažiejaus bažnyčia, skirta miesto globėjui. Legenda byloja, kad viduramžiais jis net surinkdavo priešų patrankų šaudomus sviedinius ir numesdavo juos atgal.

Miesto ir kone visos Dalmatijos panoramą galima pamatyti užkopus į Sergijaus (Srd) kalną, kurio aukštis – 412 m virš jūros lygio.

Vasario 3 dieną minima miesto globėjo, šv. Blažiejaus šventė. Kasmet ji pradedama Šv. Mišiomis, vėliau dar kelias dienas vyksta įvairūs paradai, bei kiti šventiniai renginiai.

Dubrovniko vasaros festivalis – kasmetinis kultūrinis renginys, vykstantis liepos – rugpjūčio mėnesiais, kurio metu miesto raktai būna perduoti menininkams, linksminantiems Dubrovniko gyventojus ir svečius ištisą mėnesį savo koncertais, žaidimais, spektakliais. 2007 metais festivalis apdovanotas Tarptautiniu auksiniu kokybės trofėjumi.

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 100 gražiausių pasaulio miestų, Vilnius, Lietuva, ISBN 9955-529-30-X
  • Davey, Steve (2004) Nepamirštamos vietos, kurias verta bent kartą pamatyti gyvenime, Vilnius, Lietuva, ISBN 9955-08-434-0