Ekotonas
Ekotonas – pereinamoji įvairaus pločio augalijos juosta tarp dviejų augalų bendrijų, kurios negalima priskirti nei vienai iš jų.[1] Ekotonas apima tarpines sritis tarp biomų bei ekoregionų, augalijos zonų. Gamtoje vyrauja konvergentiniai ekotonai, kurie pasižymi didesne rūšių įvairove nei gretimos augalų bendrijos. Antropogeninėje aplinkoje susidarantys ekotonai yra divergentiniai ir čia rūšių įvairovė mažesnė nei gretimose bendrijose.[2]
Lietuva yra mišriųjų miškų tarpinėje srityje (geografiniame ekotone) tarp Šiaurės pusrutulio borealinių spygliuočių miškų (taigos) zonos iš šiaurės ir Vidurio Europos plačialapių miškų zonos. Todėl Lietuvoje mišriuosiuose miškuose borealiniai floros elementai (pvz., paprastoji eglė, paprastasis kiškiakopūstis), ir nemoraliniai floros elementai (pvz., paprastasis ąžuolas, geltonžiedis šalmutis) gali augti kartu. [1]
Iškiriami keturi ekotono tipai[2]:
- Natūralūs, sąlyginai pastovūs (miško, ežero)
- Pastovūs antropogeniniai (dirbamo lauko)
- Natūralūs, sukcesiniai (dėl gaisro, vėjo)
- Antropogeniniai, sukcesiniai (kirtaviečių)
Ekotonų funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Barjerinė – tai įtampos zona, kuri sumažina erozijos, defliacijos, tiesioginio užteršimo pavojų
- Akumuliacinė – pernešamos medžiagos gali kauptis arba būti išneštos už sistemos ribų
- Stabilumo – palaiko gretimų buveinių mikroklimatą
- Gamtinės įvairovės didinimo – įvairina homogenišką kraštovaizdį ir kuria naujas nišas biotai, čia gali susidaryti naujos vidurūšinės formos.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Tupčiauskaitė J. 2012. Botanikos mokomoji lauko praktika. – Vilnius.
- ↑ 2,0 2,1 Kremsater L.K., Bunnel F.L. 1999: Edge effect: theory, evidence and implications to management of western North American forests. In: Rochelle J.A., Lehman, L.A., Wishniewski J., (eds.) Forest fragmentation: wildlife and management implications.
- ↑ Jagomägi, J., Külvik, M., Mander, Ü., Jacuchno, V. 1988. The structural-functional role of ecotones in the landscape. Ekologia 7(1): 81-94.