Fobija

Fobija (iš graikų k. φόβος – 'baimė') – stipri, nepaliaujama ir nepagrįsta daiktų, veiksmų, žmonių ar situacijų patologinė baimė. Pagrindinis šio liguisto nerimo simptomas yra perdėtos pastangos išvengti bijomo dalyko. Dažniausiai suprantama, kad baimė yra nepagrįsta, jog tas objektas, veikla ar situacija nekelia realaus pavojaus.^[1]^[2]

Fobija diagnozuojama, kai baimė yra nevaldoma arba trukdo kasdieniniam gyvenimui. Somatinis ištyrimas ir laboratoriniai tyrimai paprastai padeda išaiškinti fobijų priežastis. Pacientams, kuriems yra fobijų, psichologinis ir somatinis nerimas būna ūminis, pasireiškiantis nenustygimu vietoje, diarėja, padažnėjusiu širdies plakimu, gausiu prakaitavimu (hiperhidroze), drebuliais, alpimu, sutrikusia šlapimo organų sistemos veikla ir kt.

Klinikinės fobijos

Psichologai ir psichoterapeutai klasifikuoja fobijas į 3 kategorijas:^[3]

1. Specifinės fobijos: vieno specifinio panikos sukėlėjo (voro, gyvatės, šuns, vandens) baimė. Daugelis žmonių turi šias baimes, bet jos pasireikškia mažesne forma, nei sergančių specifinėmis formomis. Specifinėmis fobijomis sergantys žmonės stengiasi išvengti savo baimės sukėlėjų.

2. Socialinės fobijos: stipri baimė susijusi su kitų žmonių buvimu. Dažniausiai bijoma parausti, prakaituoti, naudotis tualetu, valgyti viešoje vietoje, kalbėti prieš auditoriją. Socialinės fobijos gali būti toliau skirstomos į:

Socialinę fobiją (dar žinomą kaip socialinio nerimo sutrikimas ar tiesiog socialinis nerimas)
Specifinę socialinę fobiją, kai nerimas atsiranda tik specifinėse situacijose.^[4]

3. Agorafobija: dažniausiai išsivystantis po panikos priepuolio ar pastovių priepuolių. Šia liga sergantys pradeda baimintis išeiti iš namų, nueiti į parduotuvę, važiuoti transportu, pagaliau savarankiškai kur nors eiti. Kai kurie pacientai vengia tokių situacijų, kurios išprovokuoja panikos priepuolį, ir sėkmingai gyvena, dirba, mažai nukenčia jų gyvenimo kokybė.

Neurobiologija

Fobijos susiformavimui įtakos turi limbinė sistema (sistema, kuri kuri atsako už emocijas, atmintį). Tikėtina, jog migdolinis kūnas taip pat dalyvauja fobijų procese, nes atlieka vaidmenį atminties ir baimės procesuose. Migdolinis kūnas yra migdolo formos masė branduolių, kurie apdoroja įvykius, susijusius su baime, taip pat susijusisu su nerimo sutrikimais ir socialinėmis fobijomis. Be to migdolinis kūnas taip pat skatina hormonų sekreciją, kurie turi įtakos baimei ir agresijai.^[5]

Šaltiniai

↑ Fobija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-11.
↑ „Phobia“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-01-01.
↑ American Psychiatric Association (2013), Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th ed.), Arlington: American Psychiatric Publishing, p. 190, 197–202, ISBN 978-0890425558
↑ Crozier, W. Ray; Alden, Lynn E. International Handbook of Social Anxiety: Concepts, Research, and Interventions Relating to the Self and Shyness, p. 12. New York John Wiley & Sons, Ltd. (UK), 2001. ISBN 0-471-49129-2.
↑ „Amygdala“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-07-17.

[VLE-1] Fobija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-11.

[EB-2] „Phobia“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-01-01.

[DSM5-3] American Psychiatric Association (2013), Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th ed.), Arlington: American Psychiatric Publishing, p. 190, 197–202, ISBN 978-0890425558

[4] Crozier, W. Ray; Alden, Lynn E. International Handbook of Social Anxiety: Concepts, Research, and Interventions Relating to the Self and Shyness, p. 12. New York John Wiley & Sons, Ltd. (UK), 2001. ISBN 0-471-49129-2.

[5] „Amygdala“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-07-17.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]