Gedimino laiškai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Yra išlikę 6 iššifruoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai, parašyti 1323–1324 metais. Šie laiškai yra vieni pirmųjų išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentų. Kadangi jie buvo siųsti Vakarų Europai, popiežiui, prekiautojams, ir amatininkams, parašyti lotynų kalba.
Pirmas laiškas buvo parašytas Popiežiui Jonui XXII. Čia Gediminas tvirtino, kad kryžiuočių riteriai puola ne katalikų tikėjimo tikslais. Jie padaro daug žalos žemei ir žmonėms keldami pasipriešinimą. Gediminas mini daug nusikaltimų ir žalos, padarytos riterių: pavyzdžiui, jis tvirtina, kad Vytenis nusiuntė laišką pranciškonų vienuoliams, prašydamas dviejų brolių, kurie galėtų atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir rūpintis bažnyčia. Kai kryžiuočių riteriai perskaitė laišką, jie nusiuntė savo kariuomenę ir sunaikino bažnyčią. Paskutiniame sakinyje Gediminas užsimena, jog ketina priimti krikščionybę ir paklusti popiežiui, kad riteriai negalėtų daryti daugiau žalos.
Antras laiškas buvo parašytas 1323 m. sausio 25-ąją Liubekui, Sundui, Brėmenui, Magdeburgui, Kelnui ir kitiems miestams. Gediminas aiškina, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra labai tolerantiška krikščionims ir tiktai kryžiuočių riterių padaryta žala trukdo krikštui. Taip pat jis mini, kad nusiuntė laišką popiežiui ir ketina pasikrikštyti pagal katalikų apeigas. Gediminas kviečia riterius, ginklanešius, prekiautojus, gydytojus, kalvius, račius, batsiuvius, kailiadirbius, malūnininkus ir kitus atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, užsiimti prekyba ir išpažinti tikėjimą be jokių apribojimų. Valstiečiams pažada, kad jie galės dirbti savo žemę dešimt metų ir nemokėti jokių mokesčių. Prekiautojai taip pat atleidžiami nuo bet kokių muitų ar mokesčių. Tačiau šis laiškas yra žinomas ir todėl, kad jame pirmą kartą minimas Vilnius. Taigi 1323-ieji yra Vilniaus įkūrimo metai, o Gediminas - miesto įkūrėjas, nors aišku, kad miestas yra atsiradęs gerokai anksčiau, nei gyveno Gediminas. Taip pat laiške Vilnius yra įvardijamas kaip sostinė.
Trečias laiškas skiriamas Liubeko, Rostoko, Sundo, Greifsvaldo, Ščecino, Gotlando miestams buvo parašytas 1323 m. gegužės 26-ąją. Iš esmės jis kartoja antrą laišką. Jis prašo įvairių amatininkų (amatų sąrašas buvo išplėstas), kad atvyktų į Lietuvą ir verstųsi prekyba. Jame rašoma, kad kunigaikštystėje yra trys bažnyčios: dvi Pranciškonų (Vilniuje ir Naugarduke) ir viena Dominikonų. Kiekvienas gali jomis naudotis.
Ketvirtas ir penktas laiškai buvo taip pat parašyti 1323 m. gegužės 26-ąją ir buvo kreiptasi į Pranciškonų ir Dominikonų ordinus. Gediminas, laukdamas krikšto, kviečia dvasininkus ir vienuolius atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Jis taip pat prašo skleisti žodį amatininkams, kad jie yra laukiami Lietuvoje. Laiške dominikonams, Gediminas mini, kad jo antspaudas buvo sudegintas kryžiuočių riterių.
Paskutinis išlikęs laiškas buvo parašytas 1324 m. rugsėjo 22-ąją ir buvo kreiptasi į Tartu ir Erzelio vyskupus, Talino žemės vadovą ir Rygos valdovus. Gediminas praneša, kad Kryžiuočių Ordinas pažeidžia taikos sutartį, pasirašytą anksčiau. Riteriai puola pasienio rajonus, žudo gyventojus ir pasiima visą jų turtą. Daug pasiuntinių buvo sulaikyta ir užmušta. Gediminas prašo pagalbos, teikiamos pagal sutartį.