Girėjai
Girėjai (krym. گرايلر) – Krymo chanato chanų dinastija, valdžiusi 1443–1783 m. 1475–1774 m. Turkijos vasalai. Sostinės Čufut–Kale ir Bachčisarajus.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dinastijos pradininkas Chadži-Girėjus (manoma, gimęs Trakuose) Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei padedant 1443 m. tapo Krymo chanu. Valdant jo sūnui Mengliui Krymo chanatas 1475 m. tapo Turkijos vasalu, o 1502 m. Maskvai padedant sunaikino Didžiąją ordą.
Lietuvos atžvilgiu Girėjai vykdė permainingą politiką: sudarinėjo sąjungas su LDK prieš Maskvą ir priešingai. Devletas I Girėjus nuolat kariavo su Rusija, 1571 m. sudegino Maskvą. Krymo chanatą 1783 m. prijungus prie Rusijos paskutinis Šahinas Girėjus atsisakė sosto, išvyko į Rusiją, vėliau į Turkiją, kur buvo nužudytas.[1]
Žymiausi Girėjai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Vardas | Valdymo metai |
| Chadži-Girėjus | 1443-1466 m. |
| Menglis Girėjus | 1468-1515 m. |
| Muhamedas Girėjus | 1515-1523 m. |
| Sahibas Girėjus | 1533-1551 m. |
| Devletas I Girėjus | 1551-1577 m. |
| Muhamedas II Girėjus | 1577-1584 m. |
| Džanibekas Girėjus | 1610-1621 ir 1627–1635 m. |
| Islamas III Girėjus | 1644-1654 m. |
| Muhamedas IV Girėjus | 1654-1655 m. |
| Selimas Girėjus | 1671-1678, 1684–1691 ir 1692–1699 m. |
| Devletas II Girėjus | 1699-1724 m. (su pertraukomis) |
| Šahinas Girėjus | 1778-1783 m. |
| Prieš tai: Aukso orda |
1443-1783 |
Po to: Rusijos imperija |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Girėjai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 700 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Hansaray.org.ua
- Girėjų chanai Archyvuota kopija 2005-06-16 iš Wayback Machine projekto.