Granada
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Apie miestą Nikaragvoje žr. Granada (Nikaragva).
| Granada isp. Granada | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Ispanija
|
| Regionas |  Andalūzijos regionas
|
| Provincija | Granados provincija |
| Gyventojų | 238 200 |
 Vikiteka |
Granada |
| Kirčiavimas | Granadà |
Granada – miestas Ispanijoje, Andalūzijos regione, Siera Nevados kalnų pašlaitėje; provincijos centras. Mieste susijungia Darro ir Genil upės. Išvystyta maisto, tekstilės, cemento, chemijos pramonė. Yra universitetas, dailės menų ir archeologijos muziejus.
Katedra (XVI a. pradžia), San Juan de los Reyes bažnyčia (XVI a., yra XIII a. maurų varpinė), Šv. Onos bažnyčia (plateresco stilius, XVI a.). Prie miesto yra garsusis Alhambra ansamblis (XIV a.): pilis ir rūmai, mečetė (dabar yra islamo architektūros muziejus).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Kordobos kalifato suirimo, Granada tapo nepriklausoma valstybe (taifa) ir egzistavo iki 1091 m. Vėliau ją užvaldė Almoravidai, Almohadai.
Po pastarųjų nusilpimo 1238 m. Granada vėl iškovojo nepriklausomybę kaip Granados emyratas. Tai buvo vienintelė nepriklausoma musulmoniška Pirėnų valstybė, egzistavusi iki 1492 m.
1492 m. sausio 2 d. nasridų valdytojas Mohamedas XII (Boabdilis) pasidavė ispanams, kurie apsupo miestą. Nesulaukęs pastiprinimo valdytojas atidavė miestą ispanų valdžiai. Taip žlugo Granados emyratas.
Iš tų laikų čia likę arabų tvirtovių liekanų.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Granada CF (futbolas)
- Fundación CB Granada (krepsinis)
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senamiestyje gausu maurų architektūros paveldo. Po rekonkistos, kai miestas atiteko ispanams, čia pradėtos statyti katalikų bažnyčios, o karalius Karolis V įsirengė prašmatnią rezidenciją.
| Al-Andalusijos taifa Garnata غرناطة | |
| Provincija | Granada |
| Egzistavo: | 1013–1091 m. |
| Prijungta prie: | Almoravidai |
| Dinastija: | Ziridai |
 | |
| Al-Andalusijos Taifos | 
|
|---|---|
| XI a.: Albarasinas | Algarvė | Alchesirasas | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Gvadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santarenas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II) XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III) | |