Grigalius XI

Šis straipsnis apie Popiežių Grigalių XI. Apie kitus popiežius vardu Grigalius skaitykite straipsnyje Popiežius Grigalius. Apie asmenis, turinčius vardą Grigalius skaitykite straipsnyje Grigalius.

Grigalius XI lot. Gregorius XI
201-asis Popiežius

Gimimo vardas	Pierre Roger de Beaufort
Gimė	1329 m. Rosiers-d'Égletons, Prancūzija
Mirė	1378 m. kovo 27 d. (~49 metai)
Palaidotas (-a)	Šv. Petro bazilika, Roma
Tautybė	prancūzas
201-asis Popiežius
Išrinktas	1370 m. gruodžio 5 d.
Baigė	1378 m. kovo 27 d.
Pirmtakas	Palaimintasis Urbonas V
Įpėdinis	Urbonas VI

Vikiteka	Grigalius XI

Grigalius XI (lot. Gregorius XI, tikrasis vardas Pierre Roger de Beaufort, 1329 m. Rosiers-d’Égletons, dab. Korezo departamentas, Prancūzija – 1378 m. kovo 27 d.^[1] Roma) – italų kanonistas, Romos katalikų bažnyčios popiežius (1370–1378).

Biografija

Pierre Roger de Beaufort gimė Momonto pilyje, Marijos de Šambon ir popiežiaus Klemenso VI brolio, Boforo kunigaikščio Gijomo Rožė, sūnus. Turėjo devynis brolius ir seseris, kurie padėjo jam atlikti popiežiaus misiją. Nuo 1348 m. gegužės 28 d. devyniolikmetis – jau dėdės įšventintas Šv. Marijos diocezijos kardinolas diakonas. Perudžoje studijavo kanonų teisę pas profesorių Pjetrą Baldį, tapo itin kvalifikuotu kanonistu [1]. Kanonų teisės daktaras, teologijos daktaras. Pasižymėjo aukšta morale, bet buvo silpnos sveikatos.

Išrinktas popiežiumi Avinjone. Siekė taikos Šimtamečiame kare ir kare tarp Florencijos bei Milano, kovojusių dėl popiežiaus žemių. 1376 m. įveikęs Florencijos respublikos pasipriešinimą ir Kotrynos Sienietės įkalbėtas 1377 m. perkėlė popiežių rezidenciją iš Avinjono į Romą ir įsikūrė Vatikane, taip baigėsi Avinjono nelaisvė.

1373 m. išleido ediktą, kuriuo reikalaujama, kad kunigai išmoktų vietos gyventojų kalbą ir ja mokytų tikybos dalykų. 1373 m. kreipėsi į Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, siūlydamas priimti krikščionybę. Siekė unijos su Rytų bažnyčia. 1375 m. bule Debitum pastoralis offici įsteigė Haličo katalikų metropoliją ir arkivyskupiją.

Pasitelkdamas inkviziciją kovojo su erezijomis Provanse, Vokietijoje, Ispanijoje. 1377 m. pasmerkė Džono Vaiklifo raštus. Po jo popiežiumi nebuvo išrinktas nė vienas prancūzas.^[2] 1378 m. Sarzanoje surengė Europos kongresą, kuriame dalyvauti be Romos ir Florencijos atstovų, atvyko Prancūzijos karaliaus, Vengrijos, Ispanijos, Neapolio pasiuntiniai. Tačiau prasidėjus kongresui popiežius buvo rastas miręs. Jam mirus prasidėjo Didžioji Vakarų schizma (1378 – 1418 m.)

Nuorodos

Šaltiniai

Joseph Fornery, Histoire du Comté Venaissin et de la ville d’Avignon, Roumanille, Avignon s. d. 3 volumes;
Dictionnaires des églises de France, Robert Laffont, 1966 , 5 volumes;
Dominique Paladilhe, Les papes d’Avignon, Perrin, Paris, 1999 ISBN 2 262 01505 08.

Išnašos

↑ Kardinals, Salvador Miranda. Kardinals.
↑ Grigalius XI. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 161 psl.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas Popiežius Palaimintasis Urbonas V	Popiežius Grigalius XI 1370-1378	Įpėdinis Popiežius Urbonas VI

[test-1] Kardinals, Salvador Miranda. Kardinals.

[2] Grigalius XI. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 161 psl.

[1]

[2]