Pereiti prie turinio

Harvey Milk

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – neenciklopedinis stilius, vertimų problemos
Jei galite, sutvarkykite.
Harvis Milkas
angl. Harvey Milk
Harvey Milk 1978 m.
Gimė 1930 m. gegužės 22 d.
Vudmeras, Niujorkas, JAV
Mirė 1978 m. lapkričio 27 d. (48 metai)
San Franciskas, Kalifornija
Tėvas William Milk
Motina Minerva Karns
Pareigos politikas, verslininkas
Partija Demokratų partija
Išsilavinimas Albanio universitetas
Žymūs apdovanojimai

Prezidento laisvės medalis (2009 m.)

Vikiteka Harvey Milk

Harvis Milkas (angl. Harvey Bernard Milk; 1930 m. gegužės 22 d. – 1978 m. lapkričio 27 d.) – Jungtinių Amerikos Valstijų politikas, 1978 m. išrinktas į San Francisko stebėtojų tarybą ir tapęs pirmuoju savo homoseksualumo neslėpusiu politiku, išrinktu į aukštas pareigas Kalifornijos valstijoje. Harvis Milkas iki 40 metų amžiaus nebuvo aktyvus nei politikoje, nei LGBT teisių veikloje. Po įsitraukimo į 1960-ųjų kontrkultūrinę veiklą jis tapo atviras dėl savo homoseksualumo bei pradėjo aktyviai dalyvauti pilietinėje veikloje.

1972 m. persikėlė į San Franciską ir ėmė nuosekliai siekti išrinkimo į San Francisko stebėtojų tarybą kaip 5-osios apygardos (į kurią įėjo Kastro (Castro) rajonas, tuomet garsėjęs LGBT subkultūra) atstovas, kuriuo tapo kandidatuodamas 1977 m. po trijų nesėkmingų pirmųjų bandymų.

Per savo trumpą 11 mėnesių darbo karjerą Harvey pasižymėjo priimdamas griežtus nutarimus LGBT teisių atžvilgiu, tačiau 1978 m. lapkričio 27 d. kartu su tuomečiu meru George Moscone buvo nužudytas Dan White, buvusio stebėtojo, atsistatydinusio, bet norinčio atgauti savo pareigas.

Naktį po nužudymo, keli tūkstančiai žmonių išėjo į gatves visiškoje tyloje, rankose degindami žvakutes, taip išreikšdami savo gedulą. Dėl savo gyvenimo, mirties aplinkybių ir paskui sekusio žudiko teismo proceso H. Milk’as tapo simboliu panašiu į Martin Luther King, tik šiuo atveju homoseksualų, o vėliau LGBT judėjimui. Verta paminėti, jog būtent Harvey Milk’as inicijavo vaivorykštės vėliavos pasirinkimą, kaip naują judėjimo simbolį, atsisakant rožinio trikampio, kuris simbolizavo homoseksualų kankinimus nacių laikotarpiu. Pats būdamas ir homoseksualus, ir žydas, jis siekė daugiau žvelgti į ateitį. Viena žymiausių jo frazių, buriant LGBT bendruomenę, buvo „Jūs turite suteikti jiems vilties“.

Milk’as tapo sanfranciskiečių ikona ir kankiniu tarp LGBT bendruomenės narių.[1] Anne Kronenberg, paskutinė Milk’o kampanijos vadovė apie jį rašė: „Kas skiria Harvey nuo manęs ar jūsų, yra tai, kad jis buvo aiškiaregys. Jis įsivaizdavo teisingą pasaulį savo galvoje ir stengėsi jį statyti tikrovėje, mums visiems.“ Harvey Milk’o vardu pavadintos kelios vietos San Franciske. 2009 m. Stuart Milk, Harvey Milk’o sūnėnas, priėmė iš Prezidento B. Obama’os Laisvės medalį, kuris Harvey’ui Milk’ui paskirtas po mirties.[2] Sūnėno įkurta Harvey Milk vardo organizacija, gegužės 22 d. paskelbta Harvey’o Milk’o diena.

2008 m. sukurtas politiko biografiniais faktais paremtas draminis filmas „Milkas“, kuriame H. Milk'ą įkūnijo aktorius Sean Penn.[3]

Ryšys su Lietuva

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
A black and white photograph of two young children aged approximately six and three dressed as cowboys
1943 m. Harvey Milk (dešinėje) su savo broliu Robert (Stuart'o tėvu) 1934 m.

Harvey Milk gimė Vudmere (Woodmere), Longailande, Niurjorko valstijoje 1930 m. gegužės 22 d. Jis buvo jauniausias sūnus Lietuvos žydų imigrantų, William'o Milk'o ir Minerva'os Karns, šeimoje. Jo vyresnysis brolis, Robert Milk, turėjo sūnų Stuart Milk, kuris taip pat yra homoseksualus ir remia LGBT bendruomenes visame pasaulyje per įsteigtą Harvey Milk fondą. Būtent jis atstovavo Milk'ų šeimą atsiimant jo dėdei skirtą Laisvės medalį, kuriuo 2009-aisiais metais Prezidentas Barack Obama apdovanojo Harvey Milk po mirties.

Harvey Milk buvo pasaulietis žydas. Jis turėjo aiškų nusistatymą prieš organizuotų religinių bendruomenių priespaudą homoseksualų atžvilgiu, bet didžiavosi savo žydiškomis šaknimis. Harvey'o draugė Sharyn Saslafsky jį apibūdina taip: “Jis nebuvo religingas žydas, bet jis visuomet didžiavosi savo žydiška kilme”, “Jis visada turėjo pasididžiavimo jausmą, kad yra kilęs iš Niujorko”.[4]

Remiantis 1910 gyventojų surašymu ‘Milch’ šeima pakeitė savo pavardę iš jidiš kalbos varianto į angliškąjį ‘Milk’. Morris Milk buvo įrašytas kaip sausų prekių krautuvininkas, gimęs Niujorke 1904 m. Morris Milk matomai verslas sekėsi tikrai neblogai, nes prieš jo mirtį 1947 m. jis yra minimas kaip parduotuvės savininkas[5][6] ir vienas iš “Israelio sūnų” (Bnai Yisrael) sinagogos įkurėjų Vudmere, Longailende [7].

Milk'ų šeimos emigracija į JAV buvo tipinis masinės emigracijos iš Rytų Europos į Šiaurės Ameriką pavyzdys. „NY Times“ nekrologe (1947 m. gegužės 3 d.) Morris Milk (Harvey'o tėvo William'o tėvas) buvo apibūdintas kaip gimęs Lietuvoje. 1910 m. JAV gyventojų surašymo metu užfiksuota, jog jis atvyko į Niujorką 1897 metais. Kai jis įsikūrė, jo žmona (Hilda) ir penki vaikai (Edith, Gertie, Alexander, Harry ir William (Harvey'o tėvas)) atvyko į Niujorką 1899 m., 1910 m. JAV gyventojų surašyme visų jų gimimo vieta nurodyta Rusija. Neatitikimas tarp dviejų šaltinių yra paaiškinamas tuo, kad „Milch“ šeima atvyko iš Kovno (taip buvo vadinamas Kaunas lenkų ir jidiš kalbose), kuris prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausė carinei Rusijos imperijai.

Jaunystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystėje Harvey bendraamžių buvo pajuokiamas dėl atsikišusių ausų, didelės nosies ir didelių pėdų. Mokykloje jis žaidė futbolą, mėgo operą, paauglystėje suprato savo homoseksualumą, bet laikė tai paslaptyje.[8] Harvey Milk’as baigė Bay Shore, Niujorke, 1947 metais mokėsi Niujorko Mokytojų koledže matematikos. Jis rašė koledžo laikraštyje ir pelnė visuomeniško ir draugiško studento vardą. Niekas iš jo draugų mokykloje ir koledže nenutuokė apie jo orientaciją. Pasak vieno bendramokslio, „niekas apie jį negalvojo kaip apie būsimą gėjų – jis buvo labai normalus vyras“.[9] 1951-55 m., per Korėjos karą, Milk’as įstojo į JAV laivyną. 1955 m. jis buvo paleistas iš laivyno turėdamas jaunesniojo leitenanto laipsnį.

Privatus gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. Jacob Riis Park paplūdimyje, populiarioje gėjų susitikimo vietoje Kvinse, jis sutiko Joe Campbell. Campbell buvo septyneriais metais jaunesnis už Milk, ir Milk jo aistringai siekė. Net kai jie apsigyveno kartu, Milk rašė jam romantiškas eiles.[10] Politika ir gėjų teisių aktyvizmas nebuvo jo ankstyvieji interesai. Milk stengėsi slėpti savo romantinį gyvenimą nuo šeimos ir bendradarbių.[11]

1972 m.: persikėlimas į San Franciską

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Antrojo pasaulinio karo, uostamiestis San Franciskas tapo namais dideliam skaičiui iš armijos išmestų ar grįžusių gėjų, kurie mieliau pasirinko likti ten, nei grįžti namo, kur bus atstumti.[12] 1969 San Franciske gyveno procentaliai daugiau gėjų nei bet kuriame kitame Amerikos mieste.[13] Milk‘as nedalyvavo politikoje iki sulaukdamas 40-ties, kai išvydo kontrkultūros judėjimą ir seksualinę revoliuciją septintajame dešimtmetyje. Harvey gyveno įvairiose vietose Kalifornijoje, Tekse ir Niujorke, prieš sutikdamas 18 metų jaunesnį Scott Smith, ir su juo išsikeldamas į San Franciską.

Kaip jo senelis ir tėvas anksčiau, jis pradėjo verslą – įkūrė “Castro Camera” Castro rajone, kuriame buvo gausu seksualinių mažumų atstovų. 1973 metų kovą jiedu su Smith atidarė fotoparduotuvę už savo paskutinius 1000 dolerių.[14] “Castro Camera” patalpos taip pat tapo bendruomenės centru ir rinkimų štabu. Milk pasinaudojo augančia kvartalo ekonomine galia gindamas savo ir LGBT bendruomenės interesus ir tris kartus nesėkmingai dalyvavo rinkimuose.

Politika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972–76 m.: politinės kampanijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių politinių kampanijų metu Milk įvardijo save “Castro meru”[15] ir jo ekstravagantiškas elgesys pelnė jam žiniasklaidos dėmesio ir balsų, tačiau nepakankamai, kad būtų išrinktas. Jo teatrališkos kampanijos pelnė jam kylantį populiarumą, kuriuo jis pasinaudojo, kad ugdytų ir vestų gėjų politinį judėjimą, nepaisant sunkumų dėl priešiškumo šiam judėjimui. 1976 m. lapkritį, rinkimų sistema San Franciske buvo pertvarkyta, taip, kad atstovai butų renkami atskirai kiekviename rajone, o ne miesto mastu. Harvey Milk greitai tapo lyderiaujančiu Castro rajono kandidatu.[16]

1977 m. lapkritis: pirmas atvirai homoseksualus vyras išrinktas atstovu JAV

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 metų lapkričio 8 d. Harvey Milk buvo išrinktas į San Francisko miesto tarybą ir įėjo į istoriją, kaip pirmas atviras vyras homoseksualas išrinktas atstovu JAV didmiestyje[17] (dvi homoseksualios politikės jau ėjo pareigas: Masačusetso valstijos atstovė Elaine Noble ir Minesotos valstijos senatorė Allan Spear). Milko išrinkimas buvo svarbus San Francisko politinių pokyčių kontekste. Tuo metu mieste taip pat vyko dideli socialiniai pokyčiai.

1978 m. sausis: inauguracijos eisena į miesto rotušę

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė jo politikos dalis buvo vesti LGBT ir juos palaikančius žmones į gatves. 1978 m. sausio 9 d., Harvey buvo palydėtas savo rėmėjų iš Castro rajono inauguracinėje “eisenoje” į miesto rotušę, kur jis buvo prisaikdintas. Milk’as pradėjo savo kadenciją remdamas civilinių teisių bilį, kuris uždraudė diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos. Jis taip pat kovojo dėl 9-tojo pasiūlymo, žinomo Briggs Iniciatyvos vardu, uždraudimo[18]. Pagal šį pasiūlytą įstatymą, turėjo būti atleisti iš darbo homoseksualūs bei juos palaikantys mokytojai ir kiti valstybės tarnautojai.

1978 m. birželio 25 d.: San Francisko gėjų laisvės dienos paradas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Harvey dalyvavo San Francisko gėjų laisvės dienos parade 1978 m. birželio 25 d. Šis paradas buvo surengtas praėjus 9 metams nuo įvykių Stonewall Inn, Christopher gatvėje, Niujorke 1969 m. birželio 27–28 d. naktį, kada LGBT bendruomenė pasipriešino Niujorko policijos veiksmams prieš juos ir prasidėjo riaušės. Po metų šventinės eitynės/maršai/paradai pažymėti šiems įvykiams, spontaniškai buvo surengti įvairiuose JAV miestuose.

Parade Milk važaiavo atviru automobiliu laikydamas užrašą: "Aš iš Woodmere’o, Niujorke. "[19] Nepaisydamas daugybės grasinimų mirtimi, Harvey pasakė kalbą apeliuodamas į JAV Nepriklausomybės deklaraciją, kurioje pažymima, kad visi žmonės gimsta lygūs.[20] Kalboje Harvey paskatino LGBT žmones “atsiskleisti”, tam kad būtų sugriauti mitai apie šiuos žmones.[21]

Vaivorykštės vėliavos koncepcija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš paradą Harvey išreiškė būtinybę homoseksualių žmonių simboliui, nes manė, kad iki tol naudotas rožinis trikampis per stipriai simbolizavo gėjus kaip aukas. Rožinis trikampis buvo naudojamas atskirti homoseksualius kalinius nacių koncentracijos stovyklose Holokausto metu. Jis aptarė šią idėją su Gilbert Baker, kuris sugalvojo aštuonjuostę vaivorykštinę vėliavą, simbolizuojančią LGBT bendruomenės įvairovę.[22] Iš pirma sukurtų aštuonių spalvų, norint supaprastinti, buvo išimtos rožinė ir žydra, ir, nuo 1979 m. vėliava susideda iš šešių spalvotų juostų.[23] Dažniausiai viršuje vaizduojama raudona, o kitos spalvos taip pat seka kaip natūralioje vaivorykštėje. Šalia LGBT bendruomenės įvairovės, vėliavos spalvos simbolizuoja: raudona (gyvenimas), oranžinė (sveikata), geltona (saulė), žalia (gamta), mėlyna (harmonija), violetinė (dvasia). Pašalintos spalvos simbolizavo seksualumą (rožinė) ir meną (žydra).

Trisdešimt savanorių ranka nuspalvino ir susiuvo pirmąsias dvi vėliavas 1978 metų paradui.[24] Buvo spėjama, kad Baker buvo įkvėptas Judy Garland dainos „Over the Rainbow“[25], tačiau taip pat manyta, jog Baker pasisėmė idėjų iš hipių judėjimo, kuriame aktyviai veikė homoseksualų teisių gynėjas Allen Ginsberg.[26]

1978 m. lapkričio 27 d.: Harvey Milk ir George Moscone žmogžudystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1978 m. lapkričio 27 d. Dan White, buvęs miesto tarybos narys, neseniai atsistatydinęs ir norėjęs susigrąžinti savo darbą, nužudė Harvey Milk ir merą George Moscone San Francisko rotušėje. Tiek Milk’o rinkimai, tiek įvykiai po nužudymo, atskleidė miesto gyventojų liberalėjimą ir aštrėjantį konfliktą tarp miesto valdžios ir konservatyvios policijos. Tąnąkt, tūkstančiai LGBT judėjimo ir Milk’o rėmėjų išėjo į gatves su žvakėmis tyloje išreikšti savo gedulą.[27] Milk’o laidotuvės buvo surengtos Sha’ar Zahav parapijoje ir vadovaujamos atviro gėjaus rabino Allen Bennett. Po Harvey Milk’o nužudymo vaivorykštės vėliavos naudojimas seksualinių mažumų judėjime ryškiai išaugo.

Dan White teismas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dan White buvo pripažintas kaltu, tačiau jam skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė visuomenei pasirodė per maža. LGBT bendruomenėje kilo viešos diskusijos ir protestai, ar homoseksualaus ir heteroseksualaus žmogaus mirtis yra vertinama vienodai.[28]

Atminimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stuart Milk speaks with Barack Obama, holding the case for the Presidential Medal of Freedom in the White House
Stuart Milk priima savo dėdei skirtą Prezidento Laisvės Medalį iš Barack’o Obama’os 2009 m. rugpjūtį

Milk’as buvo įrašytas į žurnalo „Time“ 100-o XX a. didvyrių ir ikonų sąrašą, o „The Advocate“ jam skyrė trečią vietą tarp 40-ies XX a. herojų. Jo gyvenimas ir politinė karjera įkvėpė sukurti kelis filmus. 2008 m. sukurtas filmas „Milk“, režisuotas Gus Van Sant, jame vaidino aktoriai Sean Penn ir Josh Brolin. Filmas rėmėsi 1984 m. juosta “The Life and Times of Harvey Milk”.

Nepaisant jo trumpos politinės karjeros, Milk tapo San Francisko ikona bei homoseksualų bendruomenės kankiniu. 2002 m. Milk pavadintas „žymiausiu ir atviriausiu kada nors išrinktu LGBT bendruomenei priklausančiu pareigūnu Jungtinėse Valstijose“. 2009 m. rugpjūtį, Harvey Milk po mirties buvo apdovanotas Barack’o Obama’os Presidento Laisvės Medaliu už savo indėlį į homoseksualų pilietinį judėjimą. Apdovanojimą šeimos vardu atsiėmė Harvey’o sūnėnas Stuart Milk.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Dar 1979 m. kai kuriuose laikraščiuose buvo vadinamas kankiniu, taip pat biografo randy Shilts 1982 m. bei San Francisko Universiteto profesoriaus Peter Novak 2003 m.
  2. ↑ http://www.whitehouse.gov/video/President-Obama-Honors-2009-Medal-of-Freedom-Recipients Archyvuota kopija 2013-05-25 iš Wayback Machine projekto. (įteikimas 26-ąją minutę)
  3. ↑ http://cityroom.blogs.nytimes.com/2009/02/20/film-evokes-memories-for-harvey-milks-relatives/ Nuotraukoje, Harvey Milk’as sako tostą („L`chaim!“) brolio Robert’o ir Audrey vestuvėse
  4. ↑ http://forward.com/articles/14715/harvey-milk-in-life-and-on-film-typified-the-pro-/#ixzz2NLyTiK7l
  5. ↑ "Harvey Bernard Milk." Dictionary of American Biography, Supplement 10: 1976–1980. Charles Scribner's Sons, 1995
  6. ↑ “Harvey Bernard Milk". Encyclopedia of World Biography, 2nd ed. 17 Vols. Gale Research, 1998.
  7. ↑ Shilts, p. 4.
  8. ↑ Shilts, p. 9.
  9. ↑ Shilts, p. 14.
  10. ↑ Shilts p. 20.
  11. ↑ „Historical Note“, The Harvey Milk Papers: Susan Davis Alch Collection (1956–1962) (PDF), San Francisco Public Library. Nuoroda tikrinta on October 8, 2008.
  12. ↑ D’Emilio, John. „Gay Politics and Community in San Francisco since World War II“, in Hidden From History: Reclaiming the Gay and Lesbian Past, New American Library (1989). ISBN 0-453-00689-2
  13. ↑ Clendinen, p. 151.
  14. ↑ Shilts, p. 65
  15. ↑ „Harvey Bernard Milk“. Biography Resource Center Online. Gale Group, 1999. Reproduced in Biography Resource Center, Farmington Hills, Mich.: Gale, 2008. Subscription required.
  16. ↑ „Harvey Bernard Milk“. Biography Resource Center Online. Gale Group, 1999. Reproduced in Biography Resource Center, Farmington Hills, Mich.: Gale, 2008. Subscription required.
  17. ↑ Cone, Russ (January 8, 1978). „Feinstein Board President“, The San Francisco Examiner, p. 1.
  18. ↑ VanDeCarr, Paul (November 23, 2003). "Death of dreams: in November 1978, Harvey Milk’s murder and the mass suicides at Jonestown nearly broke San Francisco’s spirit. ", The Advocate, p. 32.
  19. ↑ http://jewishcurrents.org/wp-content/uploads/2013/01/milk.jpg Archyvuota kopija 2013-09-19 iš Wayback Machine projekto.
  20. ↑ Jacobs, John (June 26, 1978). "An Ecumenical Alliance on the Serious Side of 'Gay' ", The San Francisco Examiner, p. 3.
  21. ↑ Shilts, p. 224–225.
  22. ↑ The Rainbow Flag. Nuoroda tikrinta 2007-08-21.
  23. ↑ Gilbert Baker (18 October 2007). „Pride-Flyin' Flag: Rainbow-flag founder marks 30-years anniversary“. Metro Weekly. Nuoroda tikrinta 2008-03-13.
  24. ↑ Witt, et al., p. 435
  25. ↑ Higgs, Professor David (1999). Queer Sites: Gay Urban Histories Since 1600. Psychology Press. pp. 173–. ISBN 978-0-415-15897-8. Nuoroda tikrinta 19 November 2012.
  26. ↑ „San Francisco: The Unknown City“, Helene Goupil, Josh Krist. Arsenal Pulp Press/Josh Krist, 2005. ISBN 1-55152-188-1, ISBN 978-1-55152-188-6. p. 33
  27. ↑ Ledbetter, Les (November 29, 1978). „2 Deaths Mourned by San Franciscans“, The New York Times, p. 1.
  28. ↑ Turner, Wallace (May 22, 1979). „Ex-Official Guilty of Manslaughter In Slayings on Coast; 3,000 Protest; Protesters Beat on Doors Ex-Official Guilty of Manslaughter in Coast Slayings Lifelong San Franciscan“, The New York Times, p. A1.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Harvey_Milk&oldid=7270793"