Hefaistas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Hefaistas (gr. Ἥφαιστος) – graikų mitologijoje Dzeuso ir Heros sūnus, ugnies dievas, amatininkystės, skulptorių, kalvystės globėjas ir pats talentingiausias kalvis. Jis buvo garbinamas visuose gamybiniuose centruose Graikijoje, ypač Atėnuose. Prometėjas ugnį, kurią atidavė žmonėms, pavogė iš Hefaisto kalvės. Be to, Hefaistas sukūrė dovaną, kurią dievai davė žmonėms, moterį Pandorą ir jos žymiąją skrynią. Hefaistas pastatė dievams auksinius Olimpo rūmus. Nors Hefaistas buvo galingas, tačiau, negražus, šlubas, suluošintas nuo pat gimimo. Pagal Homerą jis turėjęs charitę žmoną, tačiau neminimas jos vardas. Romėnų mitologijoje Hefaistą atitiko Vulkanas.
Mitai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Hera mažą Hefaistą nutrenkė į jūrą, jį užaugino ir išauklėjo Okeano duktė Eurinomė ir Nerėjo duktė Tetidė.
- Keršydamas motinai Herai jis jai padovanojo puošnų krėslą, į kurį atsisėdusi Hera nebegalėjo pakilti. Tik Dionisas, nugirdęs Hefaistą, išgavo paslaptį, kaip išlaisvinti Herą.
- Nukaldino Saulės dievui Helijui auksinį vežimą, ta proga Dzeusas įkurdino danguje Vežėjo žvaigždyną.
Hefaisto darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hefaistas nukalė daiktus, kuriuos naudojo daugybė dievų: Hermio sparnuotas šalmas ir sandalai, Aegio krūtinės šarvai, Afroditės garsioji juosta, Achilo šarvai, Helijo karieta, Pelopso petys, Eroto lankas, Hado nematomumo šalmas. Hefaistas dirbo savo dirbtuvėje padedamas kiklopų. Jis taip pat pasigamino metalinius automatus dirbti už jį. Jis davė apakusiam Orionui savo mokinį Kedalioną.
Vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal Vergilijaus „Eneidą“, jo ir Afroditės vaikas buvo Erotas. Pagal Hesiodą, Hefaistas turėjęs mirtingų ir nemirtingų vaikų, vienas iš jų buvo plėšikas Perifetas. Su Talija susilaukė Paliki (Palici).
