Ignotas Cetneris
|
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
| Ignotas Cetneris | |
|---|---|
| |
| Cetneriai | |
| |
| Herbas „Pržerova“ | |
| Gimė | 1728 m. |
| Mirė | 1800 m. (~72 metai) |
| Tėvas | Antonijus Cetneris |
| Motina | Ana Karasickaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Liudvika Potockytė |
| Vaikai | Ana Cetnerytė |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Grafas Ignotas Cetneris (1728 – apie 1800) – ATR valstybinis veikėjas, Karūnos didysis stovyklininkas (nuo 1762 metų), Belzo vaivada (1763–1787 m.), Haličo ir Lodomerijos karalystės Karūnos didysis maršalka (nuo 1783 metų), Rožnovo seniūnas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lenkijos bajorų Cetnerių giminės atstovas, herbo „Pržerova“ savininkas. 1740 metais tapo Radvilų 8-tо pėstininkų pulko leitenantu. Buvo renkamas pasiuntiniu į seimą 1756, 1758, 1760 ir 1761 metais. 1762 metais gavo Karūnos didžiojo stovyklininko pareigybę, o 1763 metais buvo paskirtas Belzo vaivada.
1764 metais – „Familijos“ konfederacijos narys, palaikė Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą. Karūnaciniame seime pristatė projektą apie kunigaikščių titulo pripažinimą Poniatovskių giminei. Buvo Karūnos iždo komisijos nariu. 1767 metais prisijungė prie Radomo konfederacijos, tų pačių metų spalio 23 d. įstojo į seimo delegacijos sudėtį, kuri spaudžiant Rusijos pasiuntinio Nikolajaus Repnino buvo priversta pripažinti seną ATR nustatytą tvarką.
Nuo 1772 metų, po pirmo ATR padalijimo, Ignotas Cetneris tapo Austrijos piliečiu. 1775 metais tapo slaptu inspektoriumi patarėju. 1762 metais tapo Baltojo Erelio ordino kavalieriumi. Jo rezidencija buvo Krakoveco pilis, kur jis sukūrė turtingą kiemą ir sodą, kuriame buvo pasodinta su daug retų augalų.
1778 metais Ignotas Cetneris išpirko iš Austrijos vyriausybės Peremislio seniūniją kartu su Peremislio miestu (kuris liko jam iki 1789 metų).
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Buvo vedęs Liudviką Potockytę, Kijevo vaivados Stanislovo Potockio (apie 1698–1760) ir Elenos Zamoiskytės (m. 1761) dukterį. Sutuoktiniai turėjo vienintelę dukterį:
- Ana Cetnerytė (m. 1814) buvo ištekėjusi keturis kartus. Jos pirmas vyras 1774 metais tapo Lietuvos didysis maršalka, kunigaikštis Juozapas Sanguška (1740–1781), nuo kurio buvo sūnus Romanas (1775–1790). 1784 metais ji ištekėjo antrą kartą už Lietuvos artilerijos generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos (1757–1798). Sutuoktiniai išsiskyrė tais pačiais metais. Apie 1784 metus jos trečias vyras tapo Uženduvo ir Korytnickio seniūnas Kajetanas Potockis (m. po 1803), jie išsiskyrė apie 1793 metus. 1802 metais ketvirtą kartą ištekėjo už Prancūzų aristokrato, d’Elbjero ir Lambesko hercogo, Šarlio Jevgenijaus Lotaringio (1751–1825).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Władysław Konopczyński, Ignacy Cetner, w: Polski Słownik Biograficzny, t. III, Kraków 1937, s. 238–239.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Antanas Mykolas Potockis |
 1763–1787 |
Po to: Michailas Janas Borchas |