Interjeras

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Interjeras (pranc. intérieur 'vidinis') – pastato ar patalpos arba automobilio, lėktuvo, laivo ar panašios transporto priemonės vidus; meniškai suformuota ir apipavidalinta vidaus erdvė ir jos įrenginiai.

Traukinio 800 Series Shinkansen vagono interjeras
Automobilio AMC Javelin interjeras (1972; interjero autorius – Pierre Cardin)
Lėktuvo T-38C Talon piloto kabinos interjeras
Kelevinio garlaivio Priscilla didysis salonas (1896 m.)

Pastatų interjeras

Svarbiausieji interjero kompomentai yra:

erdvė (vientisa arba suskirstyta);
įranga (baldai, prietaisai);
dekoras (paveikslai, kilimai, mozaika ir kt.).

Skirtingos visuomenės formacijos, tautų kultūrinės tradicijos, meno stiliai formavo skirtingus vidaus erdvių formavimo, jų apdailos principus.

Pirmykščių būstų interjerui būdinga apskritas, stačiakampis arba netaisyklingas planas, vientisa erdvė, negausi įranga.
Bizantinio stiliaus interjeruose dominavo Rytų šalims būdingas puošnumas ir spalvingumas, buvo gausiai vartojama mozaika, inkrustacija.
Gotikiniam interjerui būdinga sudėtingos kompozicijos vidaus erdvė, ištęstų formų baldai ir skulptūros, spalvingi stilizuoto piešinio vitražai.
Renesanso interjeruose dominavo simetriška, horizontaliai skaidyta erdvė su sijinėmis kesoninėmis lubomis, plokščiais bei cilindriniais skliautais, antikinių formų baldai, monumentali sienų tapyba, gobelenai.
Baroko (ypač rokoko) interjerui būdinga kreivų linijų planai, išlankstytų architektūrinių formų ir linijų suskaidyta erdvė, įvairaus silueto baldai, intensyvus apšvietimas, įvairi puošyba (freskos, skulptūros, kilimai, šviestuvai ir kt.)
Klasicizmo interjere dominavo taisyklingas erdvės skaidymas, santūrumas, saikingas dekoras.