Jungtiniai Arabų Emyratai
| Jungtiniai Arabų Emyratai | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Gyvuoki, mano šalie“ | |||||
 Jungtiniai Arabų Emyratai žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | arabų | ||||
| Sostinė | Abu Dabis | ||||
| Didžiausias miestas | Dubajus | ||||
| Valstybės vadovai • Emyras • Vyriausybės vadovas • - |
Chalifa bin Said al-Nahjan Maktoum bin Rašid Al Maktoum - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
83 600 km2 (114) 0 % | ||||
| Gyventojų • 2020 • Tankis |
9 282 410[1] (92) 121 žm./km2 (110) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2022 501,354[2] mlrd. $ (32) 50 349[2] $ (21) | ||||
| Valiuta | JAE dirhamas (AED) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+4 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1971 m. gruodžio 2 d. | ||||
| Interneto kodas | .ae امارات. | ||||
| Šalies tel. kodas | +971 | ||||
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE, arab. الإمارات العربية المتحدة = al-ʾImārāt al-ʿArabīyah al-Muttaḥidah) – valstybė Pietvakarių Azijoje, pietrytinėje Arabijos pusiasalio dalyje. Ją sudaro 7 emyratai – Abu Dabio, Dubajaus, Šardžos, Adžmano, Um el Kaivaino, Ras al Kaimo, Fudžeiros. Šalis yra prie Persijos įlankos, ribojasi su Omanu, Saudo Arabija ir Kataru.
JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje.[3] JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
|---|
| Omano istorija |
| Maganas |
| Omano imamatai: |
| Pirmasis > Antrasis > Trečiasis |
| Svetimšalių valdymas: |
| Bujidai > Kermano sultonatas |
| Nabhani dinastija |
| Portugalai, Osmanai |
| Omano imperija: |
| Jarubidai (1624-1719) > Al Saidai |
| Omanas ir Maskatas, Sutartinis Omanas, Imamatas (1913-57) |
| Omanas, JAE |
- Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų istorija. Iki XIX a. – Omano istorija.
Jungtiniai Arabų Emyratai – valstybė, susiformavusi XIX a. veikiant britų kolonijinei politikai. Iki tol ši teritorija buvo neatsiejama istorinio Omano regiono dalis, ją valdė Omano dinastijos. Islamas šioje teritorijoje priimtas VII a.
XVI a. dalis šio regiono pateko į tiesioginę Osmanų imperijos priklausomybę. Nuo to laiko teritorija buvo žinoma kaip Piratų krantas, kadangi šiose vietovėse klestėjo daugybė piratų, kurie trukdė Persijos įlankos prekybai. Piratų negalėjo sutramdyti nei europiečių, nei arabų pajėgos. Kitas vietinių gyventojų verslas buvo perlų rinkimas. Čia susiformavo daug smulkių emyratų, kurie valdė svarbiausius prekybinius miestus.
1820 m. pasirašyta pirmoji taikos sutartis tarp Jungtinės Karalystės ir visų pakrantės šeichų. Tai nesustabdė piratų veiklos. 1853 m. šeichai pasirašė naują sutartį su Jungtinė Karalyste, kuri įsipareigojo teikti karinę apsaugą ir spręsti tarp šeichų kylančius ginčus. Emyratai tapo Jungtinės Karalystės protektoratu ir imti vadinti Sutartiniu Omanu. Vykdydama savo įsipareigojimus Jungtinė Karalystė 1955 m. palaikė Abu Dabį jo ginče su Omanu dėl Burajamio oazės ir kitos teritorijos pietuose.
Su Britanija sutartis buvo pasirašę 7 emyrai. Iš pradžių tarp emyratų pirmavo Dubajus, tačiau XX a. prasidėjus naftos bumui, Abu Dabis ėmė sparčiai vystyti ekonomiką ir pralenkė savo pirmtakus.
1968 m. Jungtinė Karalystė paskelbė ir 1971 m. kovą patvirtino, kad nutrauks protektorato santykius su septyniais emyratais bei Bahreinu ir Kataru. 7 emyratai, Bahreinas ir Kataras planavo sukurti sąjungą iš 9 šalių, tačiau nesusitarus dėl sąlygų, Bahreinas tų pačių metų rugpjūtį, o Kataras rugsėjį paskelbė nepriklausomybes. Septyni emyratai nepriklausomybę paskelbė 1971 m. gruodžio 1 d., kai oficialiai baigė galioti protektorato sutartis. Vadovaujant Abu Dabiui, jie suformavo tarpusavio sąjungą. Taip gimė JAE.
1990-91 m. Jungtiniai Arabų Emyratai dalyvavo Persijos įlankos kare.
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Emyratus valdo septyni absoliučią valdžią turintys emyrai (šeichai). Jų valdžia paveldima.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jungtinius Arabų Emyratus sudaro 7 emyratai – Abu Dabio, Dubajaus, Šardžos, Adžmano, Um el Kaivaino, Ras al Kaimo, Fudžeiros. Emyratų sostinių pavadinimai sutampa su emyrato pavadinimu.
| Vėliava | Emyratas | Arabiškas vardas | Sostinė | Gyventojų
skaičius.[4] |
bendro
skč. dalis |
plotas (km²)[4] | bendro ploto
dalis |
Gyv. tankis |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Abu Dabis | أبو ظبي | Abu Dabis | 1 678 000 | 38,8 % | 67 340 | 86,7 % | 25 |
|
Adžmanas | عجمان | Adžmanas | 258 000 | 6,0 % | 259 | 0,3 % | 996 |
|
Dubajus | دبي | Dubajus | 1 306 000 | 30,2 % | 3885 | 5,0 % | 336 |
|
Fudžeira | الفجيرة | Fudžeira | 127 000 | 2,9 % | 1165 | 1,5 % | 109 |
|
Ras Al Chaima | رأس الخيمة | Ras Al Chaima | 205 000 | 4,7 % | 1684 | 2,2 % | 122 |
|
|
Šardža | الشارقة | Šardža | 678 000 | 15,7 % | 2590 | 3,3 % | 262 |
|
Um El Kaivainas | أم القيوين | Um El Kaivainas | 68 000 | 1,6 % | 777 | 0,9 % | 88 |
|
|
JAE | الإمارات العربية المتحدة |
Abu Dabis | 4 320 000 | 100 % | 77 700 | 100 % | 56 |
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jungtiniai Arabų Emyratai yra įsikūrę Arabijos dykumoje, prie Persijos įlankos. Plotas – 83 600 kvadratinių kilometrų. Ribojasi su šiomis šalimis:
- Omanu (410 km)
- Saudo Arabija (457 km)
Tai valstybė, kurios plotas apytiksliai 83 600 km², esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Emyratų krantus skalauja Persijos ir Omano įlankos vandenys. Jungtiniai Arabų Emyratai yra įsikūrę Arabų pusiasalio rytuose. Rytuose jie ribojasi su Omanu, pietuose ir vakaruose – su Saudo Arabija ir šiaurės vakaruose – su Kataru. Sausumos sienos eina per dykumas ir nėra tiksliai nustatytos. Tris ketvirtadalius šalies teritorijos užima smėlio dykumos. Rytuose iškilę Hadžaro kalnai, kuriuose yra aukščiausias šalies taškas (1910 m, Džabal Bil Aisas).
Jungtiniuose Arabų Emyratuose vyrauja karštas ir sausas tropinis klimatas. Hadžaro kalnuose kiek vėsiau. Šiame pietiniame Persijos įlankos krante žiemą vidutinė oro temperatūra yra 26 laipsniai šilumos, o vasarą oro temperatūra siekia iki 40 laipsnių karščio ir daugiau. Sausringas kraštas, kur lietūs labai reti. Vidutiniškai per metus iškrinta 13 mm kritulių, kas prilygsta 3–4 lietingoms Europos dienoms. Liūtys būna maždaug kartą per 15 metų. Europiečių poilsiui tinkamiausias sezonas spalio–gegužės mėnesiai, kuomet kaitrią saulėtą dieną ima keisti vėsus vakaras.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anksčiau ekonomika buvo silpna (XX amžiaus viduryje JAE iš esmės buvo trečiojo pasaulio šalis); atradus naftą staigiai suklestėjo. Sėkmingai įsisavinus naftos teikiamas pajamas, per paskutiniuosius kelis dešimtmečius šalis pažengė toli į priekį. Vienas pagrindinių ekonominių uždavinių yra diferencijuoti ekonomiką, kad ši būtų menkiau priklausoma nuo išsibaigsiančių naftos išteklių. Stengiamasi vystyti turizmą.
JAE išgarsėjo ambicingais statybų projektais. Tačiau 2009 m. prasidėjusi ekonominės pasaulio krizė stipriai paveikė ekonominę JAE padėtį. 2009 m. pabaigoje JAE valstybės skola siekė daugiau nei 800 mlrd. JAV dolerių, išaugusi po statybų sektoriaus nuosmukio.<[5]
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėl milžiniškos imigracijos (kuri vyksta dėl šalyje siūlomų gerai mokamų darbų) arabai tapo mažuma. Emyratuose gimę arabai – dar didesnė mažuma. Nemažai gyventojų yra iš Irano, Indijos, Pakistano bei Šiaurės Afrikos, jie čia gyvena geriau, nei dirbdami tokį pat darbą savo šalyje, tačiau vidutiniškai prasčiau nei Emyratų arabai.
Valstybinė kalba – arabų, tačiau šalyje plačiai vartojama anglų kalba. Arabiškai kalba toli gražu ne visi. Kadangi šalyje daug imigrantų, paplitusios urdų, hindi, farsi kalbos. Aptarnaujančios sferos darbuotojai dažnai kalba ir kitomis europiečių kalbomis: vokiečių, prancūzų, rusų.
Vyraujanti religija – islamas (daugiausia sunizmas), tačiau tarp imigrantų yra nemažai hinduistų, krikščionių, budistų ir kt. religijų atstovų.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jungtinių Arabų Emyratų ryšiai
- Jungtinių Arabų Emyratų transportas
- Jungtinių Arabų Emyratų karinės pajėgos
- Jungtinių Arabų Emyratų tarptautiniai santykiai
- Jungtinių Arabų Emyratų šventės
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemėlapiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- JAE fizinis žemėlapis
- JAE politinis žemėlapis
- JAE pagrindinių kelių žemėlapis
- JAE žemėlapis per googlemaps
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „United Arab Emirates Population (2020)“. u.ae.
- ↑ 2,0 2,1 „United Arab Emirates“. Tarptautinis valiutos fondas.
- ↑ COUNTRY COMPARISON :: OIL – PROVED RESERVES Archyvuota kopija 2012-10-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 4,0 4,1 „Census 2005“. Ministry of Economy and Planning, Government of the United Arab Emirates. 2005. Suarchyvuotas originalas 2009-11-06. Nuoroda tikrinta 2009-11-13.
- ↑ „Aktoriaus B.Pitto ir futbolininko D.Beckhamo milijonus prarijo nekilnojamojo turto krizė Dubajuje (nuotraukos)“. lrytas.lt. 2009-11-27. Suarchyvuotas originalas 2009-11-30. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
| ||||||||
| |||||||||||||
| |||||||||||||
