Pereiti prie turinio

Jakutai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jakutai
Gyventojų skaičius 450 000
Populiacija šalyse Rusija, Ukraina, JAV
Kalba (-os) jakutų
Religijos stačiatikybė, šamanizmas, ateizmas
Giminingos etninės grupės dolganai

Jakutai (arba sachai) – Sibiro tauta. Jakutų kalba priklauso tiurkų kalbų grupei. Daugiausiai jakutų gyvena Jakutijoje, taip pat Amūro, Magadano, Sachalino srityse, Kamčiatkos pusiasalyje, Čiukotkoje, Krasnojarsko krašte, Taimyro ir Evenkų autonominėse srityse.

Dauguma mokslininkų teigia, kad XII amžiuje jakutai atvyko iš Baikalo ežero srities į Lenos, Aldano ir Viliujio baseinus ir išstūmė čia gyvenusias tautas. Šiaurės jakutai vertėsi medžiokle, žvejyba bei šiaurinių elnių auginimu, o pietuose gyvenantys jakutai augino raguočius bei arklius. Visi jakutai gyveno jurtose ir gyveno pusiau klajoklinį gyvenimą, keisdami stovyklas vasarą ir žiemą. Apie 1620 m. rusai aneksavo Jakutiją, apmokestino ir numalšino keletą jakutų sukilimų tarp 1634 ir 1642 m. Atradus auksą ir, vėliau, prasidėjus Transsibiro geležinkelio statybai, į šį regioną ėmė vykti vis daugiau rusų. Apie 1820 m. beveik visi jakutai buvo atversti į rusų ortodoksų bažnyčią, nors jie neatsisakė šamanizmo.

1919 m. naujoji Sovietų Sąjungos valdžia Jakutijos sritį pavadino Autonomine Jakutijos Sovietine Socialistine Respublika.

1991 m. balandžio 15 d. Jakutijos Aukščiausioji Taryba paskelbė Jakutijos Respublikos nepriklausomybę, tačiau iš tikro Jakutija taip ir netapo nepriklausoma valstybe.