Kapiliaras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kapiliaras – labai smulki kraujagyslė, kuri aprūpina krauju organizmo audinius.
Pirmasis kapiliarus 1661 m. aprašė M. Malpighi (Italija).
Sandara
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai trumpos (0,2–2 mm) ir labai mažo skersmens (6–8 μm) kraujagyslės. Sienelė yra sudaryta iš vieno sluoksnio ląstelių, kurios yra išsidėsčiusios ant pamatinės membranos.
Kapiliarais kraujas teka lėtai, 0,5–1 mm/s greičiu. Tankus kapiliarų tinklas turi didelį kontaktinį paviršių, pvz., žmogaus raumenų kapiliarų kontaktinis plotas yra 6300 m².
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal sienelės struktūrą, kapiliarai skirstomi į:
- somatiniai – ištisinio tipo. Jų sienelę sudaro ištisas endotelio sluoksnis, o pamatinėje membranoje yra daugybė mikroskopinių porų, pro kurias nepraeina stambios molekulės. Tokių kapiliarų yra odoje, raumenyse, miokarde, smegenų žievėje.
- visceraliniai – langelinio tipo. Jie pamatinėje membranoje turi 0,1 μm skersmens langelius (plyšius), padengtus plona membrana. Visceralinių kapiliarų yra žarnyno gleivinėje, inkstų nefronuose, endokrininėse liaukose.
- sinusoidiniai – jų endotelyje yra porų, o pamatinėje membranoje – intersticinių plyšių, pro kuriuos praeina ne tik skysčiai, bet ir eritrocitai. Tokio tipo kapiliarai yra kaulų čiulpuose, kepenyse, blužnyje.
Kapiliarai būna:
- magistraliniai kanalai – jungia arterioles su venulėmis. Jų sienelėse yra raumeninės skaidulos, kurių distaliniame gale mažiau.
- tikrieji kanalai – jie stačiu kampu atsišakoja nuo magistralinių kanalų. Jų atsišakojimo vietoje raumenų skaidulos sudaro prekapiliarinį sfinkterį. Kitose kapiliarų vietose raumenų skaidulų nėra. Nuo prekapiliarinių sfinkterių tonuso priklauso patenkančio į kapiliarus kraujo kiekis.
Magistralinių ir tikrųjų kapiliarų santykis organuose nevienodas, pvz., raumenyse, kur metabolizmo lygis labai svyruoja, jis yra 1:8–1:10, žarnų pasaite – 1:2–1:3.
Funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kapiliaruose vyksta medžiagų, metabolitų ir dujų apykaita tarp kraujo ir intersticinio skysčio.
Per kapiliarų sienelę vyksta trys skirtingi apykaitos procesai:
- difuzija – pagrindinė dujų, vandens, maisto medžiagų ir metabolitų apykaita kapiliaruose vyksta abipusės difuzijos būdu. Ji tokia intensyvi, kad kapiliaruose kraujo plazma su audinių skysčiu pasikeičia 40 kartų. Šių skysčių maišymasis vyksta nuolat.
Kapiliarų laidumas įvairioms medžiagoms nėra vienodas – priklauso nuo tos medžiagos molekulių dydžio. Riebaluose tirpios medžiagos (alkoholiai, deguonis, anglies dioksidas) difunduoja lengvai pro visą kapiliarų membranos paviršiaus plotą. Riebaluose netirpios medžiagos (vanduo, gliukozė, šlapalas, NaCl) difunduoja pro poras, esančias kapiliarų sienelėje. Stambiamolekuliai junginiai (albuminai) difunduoja labai sunkiai, nes jų molekulių skersmuo dažnai būna didesnis už kapiliarų sienelės porų skersmenį.
- filtracija ir reabsorbcija – užtikrina apykaitą tarp kraujo ir audinių.
- pinocitozė – šiuo būdu didelės riebaluose netirpios molekulės pūslelių viduje pernešamos tarp kraujo ir intersticinio skysčio per kapiliarų endotelį.