Pereiti prie turinio

Karas ir taika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karas ir taika
Autorius Levas Tolstojus
Šalis Rusijos imperija
Žanras romanas
UDK: 821.161.1-311.6
Pilna knyga War and Peace (Tolstoy) (ang. vertimas)
Originalus leidimas
Pavadinimas Война и миръ (Voyna i mir)
Šalis Rusijos imperija
Kalba rusų
Leidykla Ру́сский ве́стник (Russkiy vestnik, Rusų šauklys)
Išleista 1869 m.
Formatas Kietais viršeliais
Puslapių 1 225
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas Karas ir taika
Leidykla „Šviesos“ knygynas
Išleista 1937 m.
Vertėjas Viktoras Jocaitis
Formatas Kietais viršeliais
Puslapių pirmas tomas: 399
antras tomas: 447
trečias tomas: 384
ketvirtas tomas: 419
penktas tomas: 303
šeštas tomas: 292
Kūrinys pirmą kartą publikuotas dalimis žurnale „Rusų šauklys“ nuo 1865 m., 1869 m. išleistas kaip knyga.

Karas ir taika (rus. Война и миръ, Voyna i mir)  – istorinis epinis Levo Tolstojaus (18281910) romanas. Pirmą kartą išspausdintas 18651869 m. Vienas svarbiausių pasaulinės literatūros kūrinių. Laikomas geriausiu L. Tolstojaus literatūriniu pasiekimu, kartu su kitais didžiaisiais jo prozos veikalais, pavyzdžiui, „Ana Karenina“ (1873–1877).[1][2]

„Karas ir taika“ smulkmeniškai vaizduoja Prancūzijos invaziją į Rusiją bei Napoleono eros susidūrimą su caro valdoma visuomene, visa tai pateikiamas penkių rusų aristokratų šeimų akimis. Pirmoji romano dalis, paties autoriaus vadinta „1805 metai“, buvo skelbiama žurnale „Rusų pasiuntinys“ tarp 1865 ir 1867 m. Pats L. Tolstojus yra sakęs, jog „Karas ir taika“: „nėra romanas, daug mažiau – poema ir visiškai ne istorinė kronika.“ Didžiuliai knygos skyriai, ypač paskutinėje dalyje, yra labiau filosofinė diskusija, nei pasakojimas. Jis sudėtingai aiškina, kad geriausia rusų literatūra neatitinka standartų, todėl negalima vadinti „Karo ir taikos“ romanu. (Iš tiesų, L. Tolstojus pirmuoju romanu laikė kūrinį „Ana Karenina“).[3]

Į lietuvių kalbą romanas „Karas ir taika“ išverstas dar 1937 m. Viktoro Jocaičio ir išleistas Kaune. Vėliau buvo leidžiamas Eduardo Viskantos vertimas (Vilniuje 1949, 1959, 1968, 1978, 1999 metais, Kaune 2010 bei 2016 metais).

Romano iliustracija: Napoleono ir Aleksandro I susitikimas ant plausto Nemune, kurio metu buvo sudaryta Tilžės taika (dail. Aleksejus Kivšenka, 1893 m.)
Romane „Karas ir taika“ aprašytos istorinės asmenybės

Romane „Karas ir taika“ pasakojama 5 aristokratų šeimų – ypač Bezuchovų, Bolkonskių ir Rostovų istorija iki karo prieš Napoleoną 18051814 m. Karas siejamas su pasakojimu apie šeimos gyvenimo būdą. Romane atsispindi optimistinis tikėjimas humanizmu, asmenine laime (pvz., Nataša Rostova pilnatvės gyvenime pasiekia ištekėdama ir susilaukdama vaikų). Romane žmogaus laisvas apsisprendimas yra sąlygiškas, daug ką lemia istorinis determinizmas.

Romane daugiau kaip 580 veikėjų. Pagrindiniai – Nataša Rostova, Nikolajus Rostovas, Napoleonas, Kutuzovas, Elena Kuragina, Anatolijus Kuraginas.

  • Pjeras Bezuchovas – (grafas Piotras Kirilovičius Bezuchovas) – neteisėtas grafo Bezuchovo sūnus. Po sudijų užsienyje grįžta į Rusiją, kur jaučiasi nepritapėliu. Pjeras yra centrinė romano figūra ir dažnai paties L. Tolstojaus balsas kalbant apie religiją ar nesutarimus.
  • Andejus Bolkonskis – (kunigaikštis Andrejus Nikolajevičius Bolkonskis) – tvirtas, tačiau skeptiškas personažas, linkęs į filosofiją, dalyvaujantis rusų armijos štabe Napoleono karų metu.
  • Marja Bolkonska – (kunigaikštytė Marja Nikolajevna Bolkonska) – kunigaikščio Andrejaus sesuo, dievobaiminga moteris, kenčianti nuo ekscentriško tėvo valdžios, kuris siekia duoti dukrai puikų išsilavinimą.
  • Grafas Ilija Andrejevičius Rostovas – Rostovų šeimos galva, dėl savo dosnumo kenčiantis dėl finansinių problemų.
  • Grafienė Natalija Rostova – grafo Ilija Rostovo žmona, keturių Rostovų šeimos vaikų motina.
  1. Charles Moser. „Encyclopedia of Russian Literature“. Cambridge University Press, 1992 m. 298–300 psl.
  2. https://www.theguardian.com/books/2005/oct/08/classics.leonikolaevichtolstoy
  3. „War and Peace“ angliško leidimo įžanga. Wordsworth Editions, 1993 m. ISBN 978-1-85326-062-9