Pereiti prie turinio

Kvarkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kvarkas

Protoną sudaro du kylantieji kvarkai, vienas krintantysis kvarkas ir gliuonai.
Struktūra Elementarioji dalelė
Statistika Fermionas
Karta 1-oji, 2-oji, 3-ioji
Sąveika Elektromagnetinė, gravitacinė, stiprioji, silpnoji
Antidalelė Antikvarkas (q)
Teorizuota Murray Gell-Mann (1964)
George Zweig (1964)
Atrasta SLAC (1968)
Simbolis q
Elektros krūvis {{{elektros krūvis}}}
Magnetinis momentas {{{magnetinis momentas}}}
Sukinys 1/2
Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę.

Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai). Kvarkų antidalelės vadinamos antikvarkais. Kvarkai ir antikvarkai – vienintelės elementariosios dalelės, veikiamos visų keturių fundamentaliųjų sąveikų rūšių.

Sunkiausio iš žinomų kvarkų – viršūninio – masė yra beveik lygi aukso atomo masei, tačiau jis gyvuoja tik apie 10-25 s. Tai vienintelis kvarkas, kurį pavyko stebėti laisvą, visi kiti randami tik kitų dalelių sudėtyje. Gelminis kvarkas irgi yra gana sunkus – maždaug kaip helio atomo branduolys. Žavusis kvarkas yra maždaug protono masės, kiti kvarkai lengvesni.

Visi kvarkai (išskyrus viršūninį) būdami laisvi tuojau pat suformuoja hadronus (šis procesas vadinamas hadronizacija). Pagal vieną hipotezių, tam reikalingos papildomos dalelės (kiti kvarkai ir antikvarkai), kurios spontaniškai atsiranda iš vakuumo. Antroji šį procesą paaiškinanti hipotezė yra Lundo stygos hipotezė.

Hadronizacijos procesas šiuo metu dar nėra visiškai aiškus.

Žinomi kvarkai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu žinomi šeši kvarkai, nors įprastinėje medžiagoje randami tik pirmieji du (pirmoji karta). Kvarkų savybės pateikiamos lentelėje. Fizikai pasirinko gana neįprastus dalelių pavadinimus, kuriuos būtų lengva įsiminti.

Karta Sukinys
(angl. weak isospin)
Aromato kvantinis
skaičius
(angl. flavour)
Pavadinimas Aromatas Simbolis Krūvis (e) Masė (MeV/c2) Antidalelė Simbolis
1 +1/2 Iz=+1/2 kylantysis kylantis u +2/3 1,5 – 4,0 antikylantysis u
1 1/2 Iz=−1/2 krintantysis krentantis d 1/3 4 – 8 antikrintantysis d
2 1/2 S=−1 keistasis keistasis s 1/3 80 – 130 antikeistasis s
2 +1/2 C=1 žavusis žavingasis c +2/3 1150 – 1350 antižavusis c
3 1/2 B'=−1 gelminis giluminis b 1/3 4100 – 4400 antigelminis b
3 +1/2 T=1 viršūninis viršūninis t +2/3 172700 – 172900 antiviršūninis t