Kybartų apylinkė (Vilkaviškis)
54°38′š. pl. 22°46′r. ilg. / 54.64°š. pl. 22.76°r. ilg.
 Kybartų apylinkė
| ||
| Centras | Kybartai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Kybartų valsčius | |
| Apskritis | Vilkaviškio apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Kybartų rajonas (1950–195?) Vilkaviškio rajonas (1972–1995) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Kybartų seniūnija | ||
Kybartų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Kybartų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Kybartų rajonui.[2] Panaikinta iki 1954 m. Atkurta 1972 m. lapkričio 29 d. vietoje Molinių apylinkės. 1988 m. prijungta dalis Juodupėnų apylinkės (7 kaimai).
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
44 kaimai, 1 kaimo dalis | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
3622 | 43 kaimai, 1 kaimo dalis [3] | ||
| 1987 m. | Juliaus Janonio kolūkis, „Šilupės“ kolūkis, „Švyturio“ kolūkis, Prano Eidukevičiaus sodininkystės tarybinis ūkis [4] | Daugėlaičiai, Gudkaimis, Kybeikiai, Matlaukys, Stanaičiai, Šiaudiniškiai, Vilkupiai, Virbalio Miesto Laukai ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
3658 | 45 kaimai, 1 kaimo dalis [5] | ||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 183
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 669
- ↑ Vilkaviškio rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 521
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 730