Pereiti prie turinio

Šios savaitės iniciatyva: pasaulio paveldas – naujausi. Kviečiame prisidėti!

Lenktagalvis dagys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Carduus nutans

Lenktagalvis dagys (Carduus nutans)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
( Asteridae)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Gentis: Dagys
( Carduus)
Rūšis: Lenktagalvis dagys
( Carduus nutans)

Lenktagalvis dagys (Carduus nutans) – astrinių (Asteraceae) šeimos dagių (Carduus) genties rūšis. Pievose ir ganyklose kartu su kardažole ir karčiuoju šventadagiu dar vadinamas piktadagiu.[1]

Dvimetis, rečiau vienmetis (šiltesniuose kraštuose) augalas. Dygsta nuo pavasario iki vasaros pabaigos, pirmaisiais metais užauga šaknis ir lapų skrotelė, antraisiais – stiebas, žiedai ir vaisiai. Užauga iki 1–1,5 m aukščio (Lietuvoje 0,3–1,0 m). Stiebas nuo vidurio ir aukščiau šakotas, apaugęs spygliais, su išilginiais sparneliais. Lapai ant stiebo išsidėstę pakaitomis, pailgai lancetiški, plunksniškai skiltėti, 3–12 cm ilgio, 1,5–4 cm pločio, tamsiai žali, lygaus paviršiaus su aštriais gelsvai rudos – balsvos spalvos dygliais skilčių galuose.

Graižai stiebo ir šakų viršūnėse 4–6 cm skersmens, pavieniai, nulinkę. Skraistlapiai kiaušiniški, žemiau vidurio persmaugti, su aštriu, lenktu dygliu viršūnėje. Žiedai vamzdiški, rausvai purpuriniai, 3–5 cm skersmens. Skurdžiose dirvose vienas augalas turi 1–20 žiedų, derlingose – 20–50. Žydi birželio–rugsėjo mėnesiais. Vaisius – lukštavaisis, šiaudų spalvos. Vienas žiedas subrandina iki 1 200 sėklų, o visas augalas – iki 120 000. Sėklos prikibusios prie skristuko, išnešiojamos vėjo. Dirvoje išsaugo daigumą virš 10 metų.

Paplitimas ir augavietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Introdukuotas kituose žemynuose, laikomas invazine rūšimi, naikinamas (JAV, Kanadoje, Pietų Afrikoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje).[2][3] Auga iki 2 500 m vjl. Lietuvoje gana retas.

Auga pavieniais egzemplioriais ir nedidelėmis grupėmis neutraliose ir rūgščiose dirvose, dažniausiai – pievose, ganyklose, dirvonuose, pakelėse, statybos aikštelėse. Nemėgsta labai sausų, labai drėgnų ar ūksmingų sąlygų.

  1. Piktadagis, Lietuvių kalbos žodynas. Nuoroda tikrinta 2020-06-15.
  2. Carduus nutans L., U.S. National Plant Germplasm System. Nuoroda tikrinta 2020-06-15.
  3. Carduus nutans, California Invasive Plant Council. Nuoroda tikrinta 2020-06-15.