Lietuvos generalinė sritis
| Lietuvos generalinė sritis vok. Generalbezirk Litauen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Trečiasis reichas
| |||
| Reichskomisariatas | Ostlandas | |||
| Administracinis centras | Kaunas | |||
| Apygardos | 6 | |||
| Oficialios kalbos | Vokiečių | |||
| Generalinis komisaras | Theodor Adrian von Renteln | |||
| Gyventojų | 2 844 000 (1942) | |||
| Plotas | 67 056 km² | |||
Lietuvos generalinė sritis (arba Lietuvos sritis, Lietuvos generalinė apygarda, vok. Generalbezirk Litauen) – vokiečių valdžios sudarytas administracinis-teritorinis vienetas Ostlande 1941–1944 m. Centras – Kaunas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sritis sudaryta 1941 m. liepos 17 d. slaptu Hitlerio įsaku „Dėl naujai užimtų Rytų sričių valdymo“. Sritis apėmė Lietuvą, išskyrus Klaipėdos kraštą, 1941 m. liepos mėn. prie Baltarusijos generalinės srities prijungtus Druskininkus su gretimais kaimais ir Marcinkonių valsčių. Prie Švenčionių apskrities buvo prijungtas Vidžių valsčius, 1941 m. pabaigoje prie Baltarusijos generalinės srities priskirti Šalčininkų ir Dieveniškių valsčiai 1942 m. sausio mėn. vėl perduoti Lietuvos generalinei sričiai. 1942 m. balandžio mėn. prie Lietuvos generalinės srities buvo prijungti Baltarusijos generalinės srities Ašmenos apskritis, ir iš naujo sudaryta Svyrių apskritis, prie iš naujo sudarytos Eišiškių apskrities – Benekainių valsčius ir keli Vilniaus, Trakų, Švenčionių apskričių valsčiai, bet atskirtos Marcinkonių ir Druskininkų apylinkės (į Baltarusijos generalinę sritį). 1943 m. rugpjūčio mėn. – iš Lydos apskrities teritorijos dalies sudarytas Kaniavos valsčius.
1942 m. gegužės 3 d. surašymo duomenimis gyveno 2,844 mln. žmonių, iš jų apie 46 000 žydų.[1]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Generalinę sritį sudarė 6 apygardos:[2]
- Kauno krašto apygarda (Kauen-Land),
- Kauno miesto apygarda (Kauen-Stadt),
- Panevėžio krašto apygarda (Ponewesch-Land),
- Šiaulių krašto apygarda (Schaulen-Land),
- Vilniaus krašto apygarda (Wilna-Land),
- Vilniaus miesto apygarda (Wilna-Stadt).
1943 m. rugsėjo mėn. sritį (plotas – 67 056 km²) sudarė 25 apskritys su 290 valsčių ir Vilniaus bei Kauno miestų administraciniais vienetais.
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Generaliniu komisaru paskirtas Theodor Adrian von Renteln, komisariatas buvo Kaune, jį sudarė politikos (vok. Politik, virš. Carl Nabersberg), vidaus reikalų (vok. Zentralverwaltung, virš. Sohns), ūkio (vok. Wirtschaft, virš. Rudolf Pense) ir technikos (vok. Technik, virš. Georg von Ebner, vėliau Früh) skyriai, iš viso dirbo virš 370 valdininkų. Apskritis valdė apygardų komisarai.[3]
Srities administracija vadovavo Lietuvos gyventojų ekonominiam išnaudojimui, vokietinimui, vokiečių kolonistų apgyvendinimui šalyje, jos išteklių naudojimui Vokietijos karo reikmėms, holokaustui, neretai sankcionavo baudžiamąsias priemones – prievartos darbai, kalinimas, žudymas.
1944 m. liepos mėn. Vokietijos kariuomenei pradėjus trauktis iš Lietuvos generalinė apygarda nustojo egzistuoti.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Stanislovas Buchaveckas. Lietuvos generalinė sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 221 psl.
- ↑ Litauen. Territorial.de (tikrinta 2023-03-15).
- ↑ Lietuvos generalinė sritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.