Makahai

Makahai
Makahų banginių medžiotojai (1910 m.)
Gyventojų skaičius	~2200
Populiacija šalyse	Jungtinės Amerikos Valstijos ( Vašingtono valstija)
Kalba (-os)	anglų, makahų†
Religijos	krikščionybė, prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės	kiti vakašai: nutkai, tolimesni – kvakiutliai, haislai, heiltsakai
Vikiteka:	Makahai

Makahai (iš klalamų k. màq̓áʔa, sav. Qʷidiččaʔa·tx̌, angl. Makah) – indėnų tauta, priklausanti vakašams, gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės vakaruose, Vašingtono valstijoje, Olimpiko pusiasalyje. Populiacija – 2200 žmonių. Makahų kalba, priskiriama vakašų šeimai, kaip gimtoji jau išnykusi (nuo 2002 m.), vartoja anglų kalbą.

Makahai turėjo 5 gyvenvietes, susijusias giminystės ryšiais, kalba ir papročiais. 1855 m. sutartimi perleido didžiumą savo žemių amerikiečiams. Buvo ženkliai asimiliuoti. XIX a. makahai dalyvaudavo jūrinių kotikų medžioklėse Ramiojo vandenyno šiaurėje, dalis – kaip laivų savininkai.

Tradicinė kultūra panaši į kitų šiaurės vakarų indėnų. Tradiciškai vertėsi žvejyba, banginių ir kitų jūros gyvūnų medžiokle, rankiojimu. Kultūriškai artimi nutkams. Dabar makahai dirba žvejybos, miškų pramonėje, prekiauja suvenyrais.

1979 m. susikūrė makahų Kultūros ir istorijos centras, imtasi gaivinti gimtąją kalbą. Kasmet rengiama makahų diena.

Dauguma makahų gyvena Makahų rezervacijoje Olimpiko pusiasalyje (Klalamo apygarda). Pagrindinė gyvenvietė – Nėj Bėjus (netoli Flaterio kyšulio). Kitą, Ozeto rezervaciją (prie Ozeto ežero) apleido apie 1937 m.

• 
  Šakalių rinkėja prie Nėj Bėjaus (1910 m.)
• 
  Krepšių pynėjos (1910 m.)
• 
  Makahų moteris (~1900 m.)
• 
  Makahų pintinėlė
• 
  Makahų kaukė (~XIX a. vid.)