Mandriva Linux
Mandriva Linux | |
Kūrėjas | Mandriva |
OS šeima | GNU/Linux |
Kodo modelis | Laisvoji programinė įranga |
Paskutinė versija | 2011 / 2011 m. rugpjūčio 28 d. |
Branduolio tipas | Monolitinis branduolys |
Licencija | Pagrinde GPL ir įvairios kitos Laisvosios Licencijos |
Svetainė | Mandriva Linux (archyvuota 2015 m. gegužės 23 d. versija) |
Mandriva Linux (anksčiau – Mandrakelinux arba Mandrake Linux; Conectiva ir Lycoris susijungimas) buvo GNU/Linux platinamasis paketas, kurį sukūrė Mandriva (anksčiau – Mandrakesoft).
Pirmasis leidimas, pasirodęs 1998 metų liepos mėnesį, buvo paremtas Red Hat Linux (5.1 versija) ir KDE (1.0 versija). Nuo tada Mandriva Linux (tomis dienomis vadinta Mandrake Linux) nukrypo nuo Red Hat ir sukūrė daug originalių įrankių, daugiausia sistemos tvarkymui bei konfigūravimui palengvinti. Taip pat šis platinamasis paketas garsėja savo paketų optimizavimu Pentium ir AMD64 klasės procesoriams, todėl jis nėra suderinama su senesniais procesoriais, tokiais kaip x386 ir x486. Mandriva Linux pradėjo Gaelis Diuvalis (Gaël Duval), kuris buvo ir Mandrakesoft vienas iš įkūrėjų.
Paskutinė Mandriva Linux versija yra 2011.0 yra išleista 2011 m. rugpjūčio 28 d.[1]
Ypatybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mandriva Linux yra išversta į daugiau nei 75 kalbas, tarp jų ir į lietuvių kalbą.
Įdiegimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mandriva Linux naudoja Mandrake Valdymo Skydelį, skirtą administruoti Linux vietoje teksto bylų redagavimo, norint pakeisti sistemos nustatymus. Šis platinamasis paketas taip pat naudoja daug programų, vadinamų Drakes arba Draks, bendrai pavadintų drakxtools. Jos skirtos keisti daugeliui įvairių nustatymų. Pavyzdžiui, MouseDrake naudojama pelei konfigūruoti, DiskDrake skirta kietojo disko particijoms tvarkyti ir drakconnect (seniau vadintas draknet, bet buvo priversti pakeisti pavadinimą dėl kompanijos tokiu pat vardu) naudojamas internetui konfigūruoti. Šios programos yra parašytos naudojant GTK biblioteką ir Perl. Dauguma jų gali būti paleidžiamos grafinėje aplinkoje ir konsolėje.
Programos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kartu su Mandriva Linux yra pora tūkstančių programų paketų, tarp kurių yra įvairių žaidimų, raštinės, serverių ir interneto priemonių.
Bendruomenė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mandriva Linux turėjo didelį vartotojų ratą, kuris galėjo suteikti pagalbos kitiems Mandriva Linux vartotojams.
Pastovus vystymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mandriva Linux buvo aktyviai vystoma. Vystomoji versija (angl. development version) vadinama „Cooker“ buvo viešai prieinama, tačiau nerekomenduojama jos naudoti darbui dėl pastovių keitimų.
Verslo modelis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vystanti grupė (Mandriva) uždirbdavo iš mokamo nuotolinio sistemos atnaujinimo. Mokamas taip pat ir sistemos atsisiuntimas, nors buvo nemokama (šiek tiek senesnė) versija. Šie apribojimai nepažeidžia GPL. Kaip ir bet kurią kitą Linux distribuciją, pašalinus prekinį ženklą šią sistemą galėtų bet kada toliau vystyti kita grupė.
Darbalaukio aplinkos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mandriva Linux pritaikytas naudoti standartinius KDE arba GNOME darbalaukius, tačiau turi ir kitus – IceWM, Blackbox, Window Maker ir Twm. Unikalus apvalkalas vadinamas „Mandrakegalaxy“ susieja programas ir darbalaukį. Mandrakegalaxy debiutavo 9.1 versijoje, o Mandrakegalaxy II pasirodė 10.0. Vienas iš Mandrakegalaxy variantų – „Mandrakegalaxy Squared“ naudoja kvadratinius, o ne suapvalintus mygtukus.
Paketų tvarkyklė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mandriva Linux naudojojo paketų tvarkyklę pavadinimu urpmi, kuri yra lyg apsiaustas RPM paketų sistemai. Ji yra panaši į apt-get, kadangi leidžia paprastą paketų įdiegimą, automatiškai įrašydama kitus paketus, kurie yra reikalingi pasirinktai programai.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mandriva Linux (archyvuota 2015 m. gegužės 23 d. versija)
Linux platinamieji paketai | |
Ubuntu | Baltix | openSUSE | gOS | Linux Mint | Mandriva | Fedora | Debian | MEPIS | Gentoo | Slackware | Knoppix | Xandros Desktop | Archlinux | Linux platinamųjų paketų sąrašas |