Pereiti prie turinio

Maputu

Koordinatės: 25°58′0″ p. pl. 32°35′0″ r. ilg. / 25.96667°š. pl. 32.58333°r. ilg. / 25.96667; 32.58333 (Maputu)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maputu
Maputo
Miesto panorama
Maputu
Maputu
25°58′0″ p. pl. 32°35′0″ r. ilg. / 25.96667°š. pl. 32.58333°r. ilg. / 25.96667; 32.58333 (Maputu)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Mozambiko vėliava Mozambikas
Provincija provincija
Gyventojų (2006) 1 244 227
Tinklalapis www.maputo.co.mz
Vikiteka Maputu

Maputu (Maputo, iki 1976 m. Lorenso Markešas) – miestas pietryčių Mozambike, sostinė ir didžiausias šalies miestas. Išsidėstęs prie Indijos vandenyno Delagoa įlankos. 1,11 mln. gyventojų (2020 m. duom.; aglomeracijoje su Matola apie 2,8 mln. gyventojų). Vienas svarbiausių Pietryčių Afrikos ūkio ir kultūros centrų.

Yra geležinkeliai ir plentai į Johanesburgą (PAR), Gveru (Zimbabvė). Veikia tarptautinis oro uostas. Miestas gali pasigirti išskirtine, eklektiška architektūra, nuo portugalų kolonijinio neoklasikinio ir manuelinio stiliaus iki šiuolaikinių Art Deco, Bauhaus ir brutalizmo stiliaus pastatų.[1][2][3]

Lorenso Markešas, apie 1905 m.

Pirmieji teritorijoje apsigyvendino tsongai ir įkūrė žvejų kaimelį.[4] Viduramžiais Maputu vietoje veikė arabų ir vietos gyventojų prekybos punktas.[5]

Miestas įkurtas XVIII a. pabaigoje, nors šias vietas jau 1544 m. buvo aplankę portugalai, vadovaujami Lorenso Markešo, kurio vardu vietovė ir buvo pavadinta.[5] Gyvenvietė ėmė kurtis aplink 1787 m. portugalų pastatytą tvirtovę. 1876 m. jai suteiktos miesto teisės, 1887 m. vadinamojo didžiojo miesto teisės. XIX a. antrojoje pusėjo ėmė sparčiai plėstis, buvo įrengtas didelis jūrų uostas, per kurį gabentos Mozambiko ir gretimų šalių naudingosios iškasenos ir kitos prekės.[5] 1907 m. miestas pakeitė Mozambiko miestą kaip Portugalijos Rytų Afrikos administracinį centrą, o 1975 m. tapo nepriklausomo Mozambiko sostine, jai suteiktas Maputu pavadinimas. Dėl gero klimato ir smėlėtų paplūdimių iki XX a. 8-ojo dešimtmečio garsėjo kaip populiarus kurortas baltaodžių tarpe. Mieto ekonomikai smarkiai pakenkė Mozambiko pilietinis karas. Po karo FRELIMO vyriausybė ėmėsi tvarkyti miestą ir gaivinti jo ekonomiką, priverstinai šalindama nusikaltėlius, skvoterius ir dokumentų neturinčius gyventojus.[6][7] Maputu ekonomika atsigavo ir sugrįžo stabilumas. Vis tik nusikalstamumas išlieka didelia problema.[8]

Maputu panorama

Maputu įsikūręs Maputu įlankos vakaruose, netoli Espirito Santo estuarijos, ties kuria susilieja Tembės, Mbuluzio, Matolos ir Infulenės upės. Įlankos ilgis – 95 km, plotis – 30 km. Į rytus nuo įlankos krantų yra Inhakos sala. Bendras Maputu savivaldybės aprėpiamas plotas yra 346 kv. kilometrai, šiaurės rytuose ir rytuose ji ribojasi su Matolos miestu, šiaurėje su Marakenės apygarda, rytuose su Boanės apygarda ir pietuose su Matutuinės apygarda – visos jos įeina į Maputu provincijos sudėtį. Miestas yra už 120 km į šiaurę nuo sienos su Pietų Afrikos Respublika ir už 80 km į rytus nuo sienos su Esvatiniu.

Maputu – svarbiausias giliavandenis uostas šalyje, kuriuo taip pat naudojasi Zambija ir Zimbabvė.[5] Eksportuojama medvilnė, anglis, geležies rūda, cukrus, kopra, sizalis, apdirbti maisto produktai. Mieste išvystyta metalo, medienos bei naftos apdirbimo pramonės, statybinių medžiagų, aprangos ir avalynės gamyba, maisto pramonė.[5] Aliuminio metalurgijos gamykla.

Lankytinos vietos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės miesto kultūros įžymybės – sena portugalų tvirtovė (1787 m.) ir ypač moderni Mousinho de Albuquerque aikštė. Prie kranto yra gražūs smėlėti paplūdimiai. Mapute veikia Eduardo Mondlane universitetas (įkurtas 1962 m.), Gamtos istorijos muziejus, Nacionalinė biblioteka, Señora de Fátima katedra.

  1. Briggs, Philip (2017-08-14). Mozambique (anglų). Bradt Travel Guides. p. 87. ISBN 9781784770556.
  2. Buitendach, Sarah (2017-10-09). „Be sultry in a city that lives life intensely“. BusinessDay (amerikiečių anglų). Suarchyvuotas originalas 2018-03-26. Nuoroda tikrinta 2017-12-21.
  3. Farago, Jason (2017-03-16). „'Architecture of Independence' in Africa's Fast-Growing Cities“. The New York Times (amerikiečių anglų). ISSN 0362-4331. Nuoroda tikrinta 2017-12-21.
  4. King, David C. (2007). Mozambique (anglų). Marshall Cavendish. p. 74. ISBN 9780761423317.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 Maputu. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  6. Andersen, Jørgen Eskemose; Jenkins, Paul; Nielsen, Morten (2015). „Who Plans the African city? A Case Study of Maputo: Part 1 – the Structural Context“. International Development Planning Review. 37 (3): 334. doi:10.3828/idpr.2015.20.
  7. Thompson, Drew A. (2013). „Constructing a History of Independent Mozambique, 1974–1982: A Study in Photography“. Kronos. 39 (1): 179.
  8. „News & Broadcast - Mozambique: Mining an Opportunity“. web.worldbank.org. Suarchyvuotas originalas 2019-04-12. Nuoroda tikrinta 2017-10-01.
  9. https://www.ligamocambique.org.mz/pt/competicao/equipas/costa-do-sol/ Archyvuota kopija 2020-10-23 iš Wayback Machine projekto.
  10. https://www.ligamocambique.org.mz/pt/competicao/equipas/ferroviario-de-maputo/ Archyvuota kopija 2020-10-23 iš Wayback Machine projekto.
  11. Klubo svetainė (Stadiono talpa) Archyvuota kopija 2020-07-08 iš Wayback Machine projekto.
  12. LMF svetainė (Stadiono talpa) Archyvuota kopija 2020-10-23 iš Wayback Machine projekto.
  13. https://www.ligamocambique.org.mz/pt/competicao/equipas/desportivo-de-maputo/ Archyvuota kopija 2020-10-20 iš Wayback Machine projekto.
  14. LMF svetainė (Stadionas) Archyvuota kopija 2020-10-21 iš Wayback Machine projekto.
  15. Soccerway (Stadiono talpa)