Pereiti prie turinio

Margasis plačiakaktis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hypophthalmichthys nobilis
Margasis plačiakaktis
Margasis plačiakaktis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Karpžuvės
( Cypriniformes)
Šeima: Karpinės
( Cyprinidae)
Gentis: Plačiakakčiai
( Hypophthalmichthys)
Rūšis: Margasis plačiakaktis
( Hypophthalmichthys nobilis)
Binomas
Aristichthys nobilis
Richardson, 1845

Margasis plačiakaktis (Hypophthalmichthys nobilis syn. Aristichthys nobilis) – karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis.

Gana didelė arba didelė žuvis. Panaši į baltąjį plačiakaktį, nuo kurio skiriasi tamsesne spalva, didesne galva, ilgesniais krūtininiais pelekais ir žymiai trumpesniu žarnynu. Žvynai vidutinio dydžio. Subrendusios žuvies vidutinis kūno ilgis 60 cm, arba tarp 55–70 cm. Stambiausi individai siekia iki 146 cm ilgio, bet pasitaiko labai retai. Didžiausias sugauta Ilinojaus valstijoje svėrė – 42 kg[1]. Išgyvena iki 20 metų.

Maitinasi planktonu. Ypač mėgsta zooplanktoną, taip pat ėda fitoplanktoną ir detritą.

Margasis plačiakaktis yra šiltavandenė žuvis. Natūraliai paplitęs Rytų Azijoje – maždaug nuo pietinės Kinijos iki jos šiaurės rytinio pasienio palei Amūro upę Rusijos Tolimųjų Rytų pietuose.
Dėl šių žuvų introdukavimo naujuose jiems regionuose ir ten ėmus auginti žuvininkystės ūkių tvenkiniuose, daugelyje šalių, įskaitant JAV, tapo invazine rūšimi.

Paplitimas Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje introdukuota, labai reta žuvis. Gyvena tik žuvininkystės tvenkiniuose, kur auginamas pramoniniu būdu. Jis puikiai auga karpinio tipo tvenkiniuose, kur gausu planktono, kuriuo jie maitinasi, tad papildomai šerti jų nereikia. Augimo sparta, laikymo sudėtingumo atžvilgiu ši žuvis yra vienas iš geresnių tvenkinyje augintinų žuvų pasirinkimu.

Margojo plačiakakčio daroma nauda ir žala aplinkai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maitindamiesi, jie išvalo vandens telkinius nuo planktono, ypač mėgsta zooplanktoną, tame tarpe taip pat ėda ir fitoplanktoną, kuris sukelia „vandens žydėjimą“ ir jame prisodrindamas toksinų. Bet paleisti į jiems palankaus klimato vandenis, ten prisitaikę, dažnai tampa invazine rūšimi, kaip atsitiko eilėje šalių.

Taip pat skaityti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. bowfishingassociation.com / BIGHEAD CARP | Date: 05/05/2008