Marso kolonizacija
Marso kolonizacija – hipotetinė galimybė žmonijai kolonizuoti Marso planetą.
Marsas yra daugybės spėliojimų ir rimto studijavimo apie galimą žmogaus kolonizaciją centras. Jo paviršiaus sąlygos ir tikėtinas vandens buvimas daro jį, be abejonės, svetingiausia planeta Saulės sistemoje (be Žemės).
Marsui reikia mažiau energijos vienetinei masei (Δv), kad būtų galima pasiekti jį iš Žemės, negu bet kokiai kitai planetai, išskyrus Venerą. Naudojant Hohmanno perkėlimo orbitą, kelionė į Marsą užtrunka maždaug devynis mėnesius. Pakeistos perkėlimo trajektorijos, kurios sumažina kelionės trukmę iki septynių ar šešių mėnesių, yra įmanomos sunaudojant didesnius energijos ir kuro kiekius, palyginus su Hohmanno perkėlimo orbita, ir yra naudojamos standartinėse robotų Marso misijose. Trumpinant kelionės laiką iki mažesnio nei apytiksliai šeši mėnesiai, reikia didesnio Δv ir proporcingai daugiau kuro. Tai nėra įmanoma naudojant chemines raketas, bet gali būti įmanoma su pažangiomis varymo technologijomis, tokiomis kaip branduolinės raketos, kurios galbūt galėtų sumažinti kelionės trukmę iki apytiksliai dviejų savaičių.
NASA yra ne vienintelė kosmoso agentūra, pasiruošusi išlaipinti savo žmones Marso planetoje. Europos Kosmoso Agentūra (ESA) sukūrė savo „Auroros“ planą, pagal kurį planuoja sugalvoti būdus kaip nugabenti žmones į Marsą dar iki 2030 m.
Pasiruošimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Marse iš karto reikėtų statyti baigtą bazę, nes jei įvyktų nenumatyta avarija, nebūtų galima tikėtis pagalbos. Visi įrenginiai ir aparatūra turi būti pritaikyti Marso klimatui. Bazėje taip būtų statomi branduoliniai reaktoriai, kurie bazei teiktų energiją, deguonies, maisto ir vandens atsargas. Vandenį ir deguonį žmogus turės išmokti išgauti Marse, kad bazė mažiau priklausytų nuo Žemės.
Marso teraformavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kitas Marso kolonizavimo klausimas – teraformavimas. Tai dirbtinis planetos ar jos mėnulio klimatinių ir paviršiaus geologinių sąlygų pakeitimas, kad jos taptų panašesnės į esančias Žemėje. Teraformavimas neatpažįstamai pakeistų Marso klimatą, temperatūrą, paviršių ir atmosferos sudėtį. Tačiau kol kas nėra technologijų, leidžiančių pradėti Marso teraformavimą. Kyla daug abejonių, ar tai apskritai įmanoma ir ar labai stabilus būtų naujasis klimatas.
Nusileidimas Marse
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Palankiausias laikas skrieti į Marsą yra kas 25–26 mėnesiai, kai Marsas atsiduria opozicijoje. Nuleidžiamose kabinose būtų sudarytas dirbtinis slėgis.
Panašumai su Žeme
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors Žemė yra labiausiai panaši į Venerą, Marso panašumai į Žemę, nagrinėjant kolonizaciją, yra, be abejonės, labiau patraukiantys dėmesį:
- Marso para yra labai panašios trukmės kaip ir Žemės para. Marso saulinė para lygi 24 h 39 min 35,244 s.
- Marso paviršiaus plotas sudaro 28,4 % Žemės paviršiaus ploto – jis šiek tiek mažesnis, nei Žemės sausumos plotas (29,2 % Žemės paviršiaus). Marso masė 10 kartų, spindulys – 2 kartus mažesnis nei Žemės, mažesnis ir Marso vidutinis tankis.
- Marso ašies posvyris į ekliptikos plokštumą lygus 25,19°, Žemės – 23,44 °. Dėl šios priežasties Marsas turi metų laikus, panašius į Žemės, nors jie trunka beveik dukart ilgiau, nes Marso metai lygūs apytiksliai 1,88 Žemės metų. Marso šiaurinis dangaus polius šiuo metu yra ne Mažuosiuose Grįžulo Ratuose, bet Gulbės žvaigždyne.
- Marsas turi atmosferą. Nors ji ir labai plona (apytiksliai 0,7 % Žemės atmosferos), ji suteikia šiokią tokią apsaugą nuo Saulės ir kosminės radiacijos, ir buvo sėkmingai panaudota erdvėlaivio oro stabdymui.
- Neseni NASA Mars Exploration Rover ir ESA Mars Express stebėjimai patvirtina vandens Marse buvimą. Atrodo, kad Marsas turi pakankamą kiekį visų elementų, būtinų palaikyti žmogaus egzistavimą.[1]
Skirtumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Marso paviršiuje gravitacija yra tris kartus mažesnė už Žemės.
- Marsas yra šaltesnis už Žemę (vidutinė paviršiaus temperatūra –63 °C ir žemiausia –140 °C).
- Marsas turi labai silpną magnetosferą, kuri menkai atremia Saulės vėją.
- Marso atmosfera susideda daugiausia iš anglies dioksido.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.nasa.gov/centers/goddard/news/topstory/2004/0422earthmars.html Archyvuota kopija 2012-02-29 iš Wayback Machine projekto.