Mecosopranas
Balso tipas |
Moterų balsai
Vyrų balsai |
Mecosopranas (it. mezzosoprano, iš mezzo 'vidurinis, tarpinis' + sopranas, pranc. bas-dessus) – moterų solisčių balsas, žemesnis už sopraną ir aukštesnis už kontraltą. Nepainioti su savoka „altas“.
Diapazonas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mecosopranai atsirado XIX a. išsiplėtus soprano diapazonui. Mecosoprano diapazonas nuo la mažosios oktavos iki la antrosios oktavos. Trys registrai: kompaktiškasis, arba sodraus skambesio vidurinis (mediumas), artimas kontraltui žemas (krūtinės) ir intensyvus viršutinis (galvos). Gali būti aukšti lyriniai – artimi sopranui, žemi dramatiniai – artimi kontraltui ir reti koloratūriniai mecosopranai, pasižymintys virtuozine technika.[1]
Operinės partijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mecosopranui parašytos operų partijos:
- Karmen – Žoržas Bizė. Karmen
- Amneris, Eboli, Azučena – Džiuzepė Verdis. Aida, Don Karlas, Trubadūras
- Frika – Richardas Vagneris. Reino auksas, Valkirija
- Malika – Leo Delibas. Lakmė
- Dalila – Kamilis Sen Sansas. Samsonas ir Dalila
- Šarlotė – Žoržas Masnė. Verteris
- Antigonė – Karlas Orfas. Antigonė
Žymiausi mecosopranai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tereza Berganca, Fedora Barbieri, Elina Garanča, Cecilija Bartoli, Merlin Horn, Irina Archipova, Jelena Obrazcova, Fjorenca Kosoto, Džiuljeta Simionat.
- Lietuvės
Rita Preikšaitė, Marija Aleškevičiūtė, Birutė Almonaitytė, Nijolė Ambrazaitytė, Birutė Marytė Sodaitytė, Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Laima Domikaitė, Laima Jonutytė, Vladislava Grigaitienė, Irena Jasiūnaitė, Vincė Jonuškaitė, Alė Kalvaitytė, Jadvyga Kutkuvienė, Judita Leitaitė, Inesa Linaburgytė, Marija Lipčienė, Vlada Mikštaitė, Vilija Mozūraitytė, Ieva Prudnikovaitė, Aušra Stasiūnaitė, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Tamara Vainauskienė. Mecosopranas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 545 psl.