Molotovo-Ribentropo paktas
| Nepuolimo sutartis tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos[b] | |
 Stalinas ir Ribentropas spaudžia vienas kitam ranką po pakto pasirašymo Kremliuje | |
| Data | 1939 m. rugpjūčio 23 d. |
|---|---|
| Vieta | Maskva, Sovietų Sąjunga |
| Šalys |  Vokietija Sovietų Sąjunga |
| Kalbos | Vokiečių, rusų |
Molotovo–Ribentropo paktas (rus. Пакт Молотова-Риббентропа) – 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašytas nacistinės Vokietijos ir SSRS paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai. Paktą pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai – Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas. Oficialiai paktas buvo žinomas kaip Nepuolimo sutartis tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.[1][2] Neoficialiai jis taip pat vadinamas Hitlerio–Stalino paktu[3][4] arba nacių–sovietų paktu.[5]
Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija). Vokietijos įtakon pateko Lietuva ir vakarų Lenkija.
Dažnai klaidingai manoma, kad pagal Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva turėjo atitekti Sovietų Sąjungai. Iš pradžių SSRS ir Vokietija Lietuvą susitarė priskirti Vokietijos interesų zonai, ir tik 1939 m. rugsėjo 28 d. (jau prasidėjus Antram pasauliniam karui) Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai.
SSRS ir Vokietijos susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, juodojo birželio tragediją.
Paktas buvo sulaužytas 1941 m. birželio 22 d., kai Vokietija pradėjo operaciją „Barbarosa“ ir įsiveržė į Sovietų Sąjungą.
Minėjimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmą kartą viešai Molotovo-Ribentropo pakto metinės paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingu prie paminklo Adomui Mickevičiui, nepaisant tuometinės sovietinės administracijos draudimo. Jį tuomet surengė Lietuvos laisvės lyga. 1988 m. šia proga surengtas Sąjūdžio mitingas Vingio parke, į kurį susirinko apie 250000 žmonių. 1989 m., minėdami pakto pasirašymo metines, apie 2 milijonai Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarę gyvą grandinę, susikibo rankomis, taip demonstruodami tarpusavio solidarumą. Ši grandinė pavadinta Baltijos keliu. 1990 m. Lietuvos Sąjūdis surengė demonstraciją prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, kurią tuomet dar kontroliavo sovietų pareigūnai, nors Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybės atkūrimą.
Rugpjūčio 23 d. Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Faksimile Nichtangriffsvertrag zwischen Deutschland und der Union der Sozialistischen Sowjetrepubliken, 23. August 1939 / Bayerische Staatsbibliothek (BSB, München)“. 1000dokumente.de. Nuoroda tikrinta 14 March 2020.
- ↑ Ronen, Yaël (19 May 2011). Transition from Illegal Regimes under International Law (anglų). Cambridge University Press. pp. xix. ISBN 978-1-139-49617-9.
- ↑ Schwendemann, Heinrich (1995). „German-Soviet Economic Relations at the Time of the Hitler-Stalin pact 1939-1941“. Cahiers du Monde russe. 36 (1/2): 161–178. doi:10.3406/cmr.1995.2425. ISSN 1252-6576. JSTOR 20170949.
- ↑ „See Secret in Accord: Dr. Harper Says Stalin-Hitler Pact May Prove an Alliance“. New York Times. 28 August 1939. p. 11. Nuoroda tikrinta 2 January 2019.
- ↑ Doerr, Paul W. (1 July 2001). „'Frigid but Unprovocative': British Policy towards the USSR from the Nazi-Soviet Pact to the Winter War, 1939“. Journal of Contemporary History (anglų). 36 (3): 423–439. doi:10.1177/002200940103600302. ISSN 0022-0094. S2CID 159616101.
Pastabos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dokumento nuotrauka Archyvuota kopija 2008-10-20 iš Wayback Machine projekto.
- Draugystės ir sienos sutartis (rusų k.) Archyvuota kopija 2017-09-08 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |