Nanšė

Nanšė (šum. 𒀭𒀏) – deivė šumerų mitologijoje, vietinio Lagašo panteono dievybė. Tėvas – dievas Enkis. Pagal kitą tradiciją, buvo Ningirsu ir Nisabos sesuo, Enlilio duktė. Sutuoktinis – Nindara, o pasiuntinys – Hendursaga. Kitur nurodoma, kad Nanšės vyras – požemio pasaulio keltininkas Ur-Šanabis. Svarbiausia kulto vieta – Ninos-Siraros šventykla (greta Lagašo). Daugiausia buvo siejama su ateities pranašavimu, sapnų aiškinimu, taip pat paukščiais bei žuvimis. Aptiktas šumerų himnas, kuriame ji liaupsinama kaip geradarė, padedanti visuomenės nuskriaustiesiems. Šiame himne taip pat minima, kad Nanšė atsakinga už svorių bei matų tikslumo patikrinimą. Nanšės šaukiamasi Utukku lemnuti („Blogio demonų utukku“) užkalbėjimuose. Šiuose užkalbėjimuose ji minima greta Enkio motinos Namu kaip gynėja nuo blogųjų demonų.

Nanšė buvo svarbi dievybė Trečiosios Ūro dinastijos ir ankstesniais laikais. Neretai minima aukojimų sąrašuose, karališkuosiuose įrašuose, jos vardas yra asmenvardžių dėmuo (pvz., Urnanše). Lagaše būta keleto jos šventovių.

Ženklas, kuriuo žymimas Nanšės vardas, sudarytas iš dviejų elementų, vaizduojančių namą ir žuvį. Ši deivė buvo siejama su vandeniu (kaip ir Namu), daugiausia su upėmis bei kanalais. Nemažai jų buvo pavadinta jos vardu. Nanšė minima mite „Enkis ir pasaulio tvarka“, kur ji siejama su žuvimis ir laikoma Enlilio dukra. Žuvis ir kitas gėrybes ji Nipūro mieste pristatanti tėvui Enliliui.

Lagašo valdovas Gudėja Nanšę vadino Enkio dukra, Ningirsu bei Nisabos seserimi, taip pat nin.kur.kur.ra („Žemių viešpatė“). Ši deivė padeda broliui Ningirsu mūšyje įveikti Gudėjos priešus. Gudėjos laikais jau buvo laikoma dievų pranašautoja, jos orakulių patarimo keletą kartų klausė ir Gudėja.